Vasarį parduotuvėse pasirodžius naujoms drabužių kolekcijoms ir dingus nuolaidos, vartojimas sumažėjo.
Metinis mažmeninės prekybos įmonių apyvartos augimas sulėtėjo. Sausį siekęs 11,3 proc., vasarį šis rodiklis sumenko iki 7,3 proc. Tuo metu, šių metų vasarį lyginant su prieš tai buvusiu mėnesiu, užfiksuotas 6,6 proc. smukimas, išankstinius duomenis paskelbė Statistikos departamentas.
„Mėnesinis pokytis yra neigiamas, nes sausį, po kalėdinės prekybos, buvo didelės nuolaidos tiek drabužiams, tiek buitinei technikai. Tuo dauguma gyventojų pasinaudojo, labaui aktyviai pirko. Vasarį pasirodė naujos kolekcijos, dingo nuolaidos, todėl natūralu, kad vartojimas, lyginant su sausio mėnesiu, ženkliai sumažėjo“, – mažmeninės prekybos įmonių apyvartos pokyčius portalui IQ.lt komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Be to, jis pastebėjo, kad vasarį vartotojų nuotaikas sugadino didelės sąskaitos už šildymą ir dėl šoktelėjusių naftos kainų pabrangę degalai.
„Žiūrint į metinį pokytį, matyti aiški tendencija: nebėra to spartaus vartojimo augimo“, – sakė N. Mačiulis. Anot jo, geri praėjusių metų gruodžio ir šių metų sausio mažmeninės prekybos įmonių rodikliai iš dalies buvo susiję ir su „Snoro“ bankrotu – dalį atgautų lėšų gyventojai skyrė vartojimui.
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių, motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta (be PVM) šių metų vasarį sudarė 1,858 mlrd. litų ir, palyginti su sausio mėnesiu, sumažėjo 6,6 proc. palyginamosiomis kainomis. Pašalinus sezono įtaką, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumenko 2,4 proc.
Skaičiuojama, kad per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta sumažėjo 3,7 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis – 10,5 proc., o automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumaėjo 3,8 proc.
Vasarį labiausiai sumažėjo užsakomojo pardavimo paštu arba internetu apyvarta (28,5 proc.) ir drabužių prekyba specializuotose parduotuvėse (23,4 proc.).
Per metus mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo 7,3 proc. palyginamosiomis kainomis, o pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką – 4,2 proc. Įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta per metus padidėjo 1,8 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis – 15,7 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 3,5 proc.
N. Mačiulis prognozavo, kad mažmeninės prekybos augimas šiemet nebus dviženklis. Likusiais šių metų mėnesiais jis esą galėtų siekti apie 7 proc.
„Didžiausią poveikį tam turės teigiamos tendencijos darbo rinkoje. Nebent jos pasikeistų. Situacija darbo rinkoje ženkliai gerėja, didėja ir darbo vietų skaičius, ir reali gyventojų perkamoji galia. Tie veiksniai leis gyventojams šiemet didinti vartojimą“, – dėstė ekonomistas.
Vis dėlto, jis priminė, kad kai kurie gyventojai baiminasi plačiau atverti pinigines dėl išliekančių euro zonos problemų. Jie esą elgiasi šiek tiek konservatyviau nei galėtų, pamažu didina santaupas ir mažesnę dalį pajamų skiria vartojimui. Tokios tendencijos, anot N. Mačiulio, gali būti matomos dar kurį laiką.
