Šiaurės Ispanijos ūkininko sūnus Chesus Ruizas Miranda (Jesus Ruiz Miranda) Naujuosius metus sutiks savo gimtoje šalyje. Jis, kaip ir visi ispanai, žiniasklaidos kanalams 24 valandą tiesiogiai transliuojant pagrindinės Madrido aikštės laikrodžio dūžius, su kiekvienu iš jų suvalgys po vieną vynuogę. Paskui visi išeis į gatves, linksminsis baruose, o ryte susirinks bažnyčioje. Tačiau 26 metų Chesus, ko gero, ta proga prisimins ir mūsų šalį, nes čia gyvena jo draugė Sandra, pas kurią šiais metais vaikinas turėjo progą švęsti lietuviškas Kalėdas, valgyti jam neįprastą Kūčių vakarienę.
Į namus veš sūrelių
„Buvo gerai“, – „Sekundės” paklaustas, kaip patiko šventės Lietuvoje, laužyta lietuvių kalba atsakė Ch.Ruizas Miranda. Labiausiai jį nustebino aguonų pienas su kūčiukais. Vaikinas iki šiol nė nenumanė, kad iš aguonų įmanoma pagaminti tokį patiekalą. Ir vis dėlto labiausiai svečią sužavėjo lietuviški glaistyti varškės sūreliai. Jis apgailestavo, kad sūreliai – ne šventinis patiekalas. Šių produktų vaikinas žada vežti lauktuvių ir savo šeimai – tėvams, broliui, seseriai ir močiutei, bet juokauja, jog nėra garantuotas, kad ištvers pats jų kelionėje nesuvalgęs.
Lietuviškai daug nemoka
Chesus – buvęs Ispanijos Leono universiteto studentas, pagal SOCRATES/ERASMUS studentų mainų programą metus praleidęs ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Inžinieriaus agronomo specialybės mokęsis ispanas mūsų šalyje rengė projektą, susijusį su Lietuvos alaus daryklomis. Dabar Chesus – jau diplomuotas specialistas, konsultuojantis savo šalies vieno žemės ūkio kooperatyvo narius. Anot pašnekovo, Ispanijoje daugelis renkasi žemės ūkio kryptį, nes toje saulėtoje Europos šalyje auginama daugybė žemės ūkio kultūrų. Chesaus tėvas irgi yra ūkininkas. Jis turi 400 ha žemės.
Vaikinas sako pastebėjęs vieną paradoksą: tai, kas auginama Lietuvoje, auga ir Ispanijoje, tačiau lietuviškas klimatas ispaniškoms kultūroms nėra palankus. Galbūt dėl šios priežasties mūsų šalyje auga kur kas mažiau kultūrų nei Ispanijoje, o ir žemdirbiai turi mažesnius plotus žemės.
Trumpalaikis gyvenimas Lietuvoje jaunuolio neprivertė išmokti lietuvių kalbos, tik kai kuriuos jos žodžius. Su mūsų šalies studentais ir dėstytojais Chesus bendravo angliškai, tačiau, kaip pastebėjo jo draugė, gana prastai mokėjo ir tą kalbą.
Užtat Sandra, besimokydama Chesaus šalyje, per gerą pusmetį visai neblogai išmoko ispaniškai. Tik merginai šiek tiek apmaudu buvo išgirsti keistoką ispanų požiūrį į lietuvius: jie įsitikinę, kad mes esame imlesni kalboms. Be to, patys nemato reikalo mokytis užsienio kalbų, nes ispanų kalba yra viena iš populiariausių pasaulyje.
„O juk mums kalbų mokytis irgi nelengva“, – guodėsi Sandra, Žemės ūkio akademijoje studijuojanti buhalteriją.
Susirgo tik atvykęs
Dviejų savaičių kalėdinių atostogų gavęs Ch.Ruizas Miranda po dvejų metų pertraukos pamatyti dar kartą Lietuvą tikina norėjęs ne tik dėl draugės, bet ir dėl mūsų Kalėdų šventės. Vaikino neišgąsdino gerokai vėsesnis mūsų šalies klimatas, nors tik atvykęs į Panevėžį jis pradėjo sloguoti. Tam nereikėjo nė tikrų žiemos šalčių.
Beje, tik trumpam pas mus šiemet pasirodęs sniegas svečiui nepasirodė tarsi stebuklas. Sniego jis yra matęs kalnuose, kurie užima didžiąją dalį Ispanijos. Kur kas labiau Chesų nustebino lietuviška žaluma, plačios, palyginti su Ispanija, gatvės bei retai, anot jo, apgyvendinta teritorija. „Turbūt todėl pas jus taip šalta“, – šypsodamasis daro išvadą ispanas.
Kalėdos Ch.Ruizo Mirandos šalyje, kaip jis tvirtina, švenčiamos kitaip nei Lietuvoje. Kadangi ten, kaip ir daugelyje Europos šalių, nėra Kūčių vakarienės tradicijos, tai ir Kalėdos švenčiamos tik vieną dieną. Gruodžio 25-ąją šeimose vyksta šventiniai pietūs, kurie Ispanijoje neapsieina be jų tradicinio valgio turono. Pas draugą viešėjusi Sandra pasakoja, kad ant ispanų kalėdinio stalo būna minkštas turonas, pagamintas iš migdolų ir primenantis riešutų chalvą, bei kietas turonas – iš tų pačių riešutų ir medaus pagamintas patiekalas, primenantis griliažą.
Kam pupelė – tas moka
„Toje šalyje gyvuoja saldumynų kultas. Jie įvairiu laiku valgomi su pienu, kava, kakava“, – pasakoja Sandra. Tačiau Chesus neigia, kad dėl to jo tautiečius kamuoja antsvoris – tokios problemos, pasak pašnekovo, nėra, nes ispanai nevalgo be perstojo kaip, pavyzdžiui, per šventes lietuviai. Ispanijoje valgymo metas yra visur vienodas ir vėliau prie stalo neužkandžiaujama. Be to, šios tautos atstovai patiekalus valgo atskirai, nederina jų vienas prie kito.
Įdomiau nei Kalėdos Ispanijoje, kaip pasakoja Chesus, švenčiama Trijų karalių šventė. Būtent jos metu iš daugybės molinių figūrėlių sukurtuose Betliejuose dedamos dovanos (dirbtinės eglės puošimas tik dabar po truputį ateina į Ispaniją), po miestus ratuose važinėja persirengėliai, dalija vaikams saldainius. Tradicinis šios šventės akcentas – didžiulis riestainio formos pyragas, į kurio vidų įdedama simbolinė figūrėlė bei pupelė. Tas, kuris valgydamas pyragą aptinka figūrėlę, randa laimę tiems metams. O radusysis pupelę privalo apmokėti pyrago kepimo išlaidas – jam nepasisekė.
Chesus pabrėžė, kad jo šalyje švenčiamose šventėse nėra tiek alkoholio, kiek Lietuvoje. Svečią gerokai nustebino tai, kad lietuviai apgirtę vaikšto dieną, panašių vaizdų net jo draugė Ispanijoje tikina nemačiusi.
Stebina merginų manikiūras
Nors vėsus Lietuvos klimatas ispanui įspūdžio nepadarė, patys lietuviai, iš pažiūros atrodantys šalti žmonės, jam patinka. Lietuvės merginos jaunuolį žavi savo ūgiu, elegantiška apranga, gražiu makiažu ir išpuoselėtais ilgais nagais. Dauguma ispanų, ypač moterys, Ch.Ruizo Mirandos tvirtinimu, yra žemo ūgio. Šiuo atžvilgiu savo šalyje jis jaučiasi išskirtinis, bet atvykęs į Lietuvą jaunuolis niekuo nesiskiria iš daugumos lietuvių.
Sandra Chesaus dėmesį, kaip prisipažįsta vaikinas, patraukė trim savo bruožais – mielumu, simpatiškumu ir grožiu. Jo draugę svečias iš egzotiškos šalies sužavėjo rimtumu, nuoširdumu ir šiltu bendravimu. Apie šeimą Chesus kol kas negalvoja. Anot jo, Ispanijoje įprasta vyrams tuoktis sulaukus trisdešimties ir turint materialinį pagrindą po kojomis. „Man dar ketverių metų trūksta, – juokiasi pašnekovas. – Ir turiu tik automobilį bei nuomojamą butą“.
Dar kartą apsilankyti Panevėžyje, susitikti su Kaune esančiais draugais, dėstytojais svečias žada kitąmet – ir vėl per Kalėdas. Jis taip pat svajoja kada nors atvykti į mūsų šalį ir vasarą, kad pamatytų tikrą jos grožį. Ir vis dėlto gyventi Lietuvoje Chesus, atrodo, neplanuoja.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. 26 metų Chesus
lietuvaitę draugę sužavėjo savo paprastumu ir nuoširdumu.
