Europos žaidynių nugalėtojas, pasaulio jaunimo čempionas, būsimas Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis Andrius Šidlauskas. G. Leikos nuotr.
Neabejotinai geriausia liepos mėnesio žinia plaukimo gerbėjams ta, kad paskutinis į olimpinį traukinį įšokti suspėjo 19-metis panevėžietis Andrius Šidlauskas.
„Žemynos“ plaukimo mokyklos auklėtinis Liuksemburge vykusiose varžybose 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje ne tik pasiekė asmeninį rekordą, bet svarbiausia – įvykdė olimpinį A normatyvą, leisiantį jam kartu su Lietuvos plaukimo rinktine keliauti į Rio de Žaneirą. Šioje rungtyje taip pat plauks anykštėnas Giedrius Titenis.
Liepos 2-ąją Liuksemburge atvirosiose plaukimo pirmenybėse 100 m krūtine A. Šidlauskas įveikė per 1.00,53 min. ir 0,04 sek. lenkė olimpinį A normatyvą (1.00,57 min.).
Tiesa, vakare vykusiame finale panevėžietis plaukė kiek lėčiau – per 1 min. 1,06 sek., tačiau visvien aplenkė visus septynis varžovus bei iškovojo aukso medalį.
Praėjusių metų Europos žaidynių nugalėtojas, pasaulio jaunimo čempionas A. Šidlauskas tapo paskutiniuoju panevėžiečiu, dalyvausiančiu olimpinėse žaidynėse. Iš miesto, kuriame nėra olimpinio 50 metrų baseino, Rio de Žaneire startuos net trys panevėžiečiai – Danas Rapšys (200 m ir 100 m nugara, 200 m l. stiliumi), Simonas Bilis (100 m ir 50 m l. stiliumi) ir A. Šidlauskas (100 m krūtine).
Dar trys panevėžiečiai dalyvaus dviračių sporto rungtyse: Simona Krupeckaitė startuos treko sprinto ir keirino rungtyse, Ignatas Konovalovas ir Daiva Tušlaitė dalyvaus dviračių plento komandinėse varžybose. Iš Panevėžio kilęs šiuolaikinės penkiakovės 2013-ųjų pasaulio čempionas Justinas Kinderis antrą kartą dalyvaus olimpinėse žaidynėse.
Ko gero, vienu iš paskutinių Lietuvos olimpinės rinktinės nariu tapęs A. Šidlauskas papasakojo apie šių metų pirmą pusmetį įdėtas pastangas siekiant savo tikslo ir pasidalino lūkesčiais apie artėjančią olimpiadą.
Nenuleido rankų
– Kiek netikėta, būtent per rytinį plaukimą pasiektas olimpinis A normatyvas, taip buvo ir planuota?
– Treneriai Ina Paipalienė ir Paulius Andrijauskas nusprendė, kad teks dukart netaupant jėgų, maksimaliai plaukti ryte ir vakare. Taip jau pavyko, kad olimpinis normatyvas pakluso rytinėje kvalifikacijoje. Norėjosi vakare dar labiau pagerinti rezultatą, galbūt plaukti greičiau nei per 1 min. Nežinau kodėl, bet vakare jaučiausi pavargęs, nepavyko bent jau pakartoti rytinio tempo. Gal vidinis džiaugsmas darė savo.
– Kokia pirma mintis buvo po finišo, kai pamatei, kad įvykdei taip ilgai siektą olimpinį normatyvą?
– Dar baseine vandenyje pašokau į viršų, kelissyk džiaugsmingai sušukau, išlipus iš vandens dingo nuovargis, nerealus jausmas.
– Iki Liuksemburgo starto pirmoje metų pusėje turėjai nemažai varžybų, kuriose siekei normatyvo. Bet vis pritrūkdavo kelių dešimtųjų sekundės dalių, nepasisekdavo. Ar niekada nebuvo dingęs tikėjimas, kad visgi, anksčiau ar vėliau, pasieksi tikslą?
– Su trenere planavome, kad normatyvą pasieksiu gegužės viduryje vykusiame Europos plaukimo čempionate Londone, tačiau ten buvo vienas prasčiausių mano startų, nežinau kodėl. Iki normatyvo trūko beveik sekundės. Lietuvos čempionate Kaune pavasario pabaigoje šiek tiek priartėjau: iki tikslo trūko 4-ių dešimtųjų sekundės dalių. Kai liko paskutinis šansas, susikaupiau, visas jėgas skyriau šioms varžyboms: arba dabar, arba niekad. Laimei, pavyko.
Patobulėjo technika
– Iki tol geriausią savo rezultatą pasiekei balandį Izraelyje vykusiose varžybose (1.00,72 min.). Ar sunku buvo visą pusmetį išlaikyti optimalią sportinę formą ir nuolat šturmuoti olimpinį normatyvą?
– Manau, kai kada buvau nuvargęs, gal dėl to sunkiau buvo pasiekti normatyvą. Po Lietuvos čempionato dvi savaites rimtai dirbau, atidaviau visas jėgas, permąsčiau kaip plaukti. Pagerėjo technika, startas, posūkiai, išėjimai iš vandens.
Anskčiau labiausiai šlubavo startas ir išėjimas. Dabar patobulėjus šie aspektai nenusileidžia kitų varžovų pasiektiems rezultatams. Ir pats plaukimas pagerėjo. Tačiau likus 15-ai metrų niekas man nebepadeda, trūksta jėgų, išsimušu iš ritmo.
– Ar prieš varžybas šokdamas į vandenį galvodavai apie tas sekundes ir savo pagrindinį tikslą?
– Taip, bet daug nervintis nėra gerai. Susikaupiau, žinojau, kad privalau įvykdyti olimpinį normatyvą ir keliauti į Rio de Žaneirą. Norėjau nustebinti trenerę, plaukimo bendruomenę ir įrodyti, kad galiu.
– Gal jau rugpjūčio mėnesiui turėjai kitų planų, jei nebūtų pavykę patekti į olimpines žaidynes?
– Nemanau, kad būčiau atostogavęs. Sunku pasakyti, ką veikčiau rugpjūtį, jei ne olimpiada. Gal būčiau pradėjęs ieškoti darbo (red. šypsosi).
– Koks planas iki Rio de Žaneiro?
– Ruošimės Kaune iki liepos pabaigos, o po to į Braziliją.
– Ką norėtum pasiekti olimpiadoje? Koks rezultatas asmeniškai tave tenkintų?
– Įtampa niekur nedings, šalia manęs startuos geriausi planetos plaukikai. Atiduosiu visas jėgas, kad pasiekčiau savo geriausią rezultatą. Patekti į 16-tuką būtų puikus rezultatas, reiktų gerokai padidinti tempą, 100 m krūtine įveikti greičiau nei per 1 min.
Realu mąstyti apie 22-24 vietas. Potencialo Brazilijoje yra, žinau, kad tikrai galiu plaukti greičiau. Tik laiko klausimas, kada 100 m įveiksiu greičiau nei per 1 min.
– Gal sulaukdavai patarimų iš kolegos Giedriaus Titenio, bendraujate kartu?
– Per Europos čempionatą man jis padėjo, papasakojo, kaip jis įveikia 100 metrų, kaip išdėsto jėgas skirtingose distancijos atkarpose. Mane drąsino, sakė, jog dar turiu laiko normatyvui.
– Baigei J. Miltinio gimnaziją, kokie planai rudeniui?
– Bandysiu stoti į Lietuvos edukologijos universitetą, Sporto ir sveikatos fakultetą.
G. Leikos nuotr.
Linas JOCIUS
