Reikalinga studija
Kad numatyta programa būtų įgyvendinta, išminavimo priemonių planą parengusi tarpžinybinė darbo grupė turi nustatyti darbo metodiką: pateikti nurodymus, kuriose vietose – šalia geležinkelių, planuojamose urbanizuoti ar kitose – pirmiausia būtina ieškoti ir išminuoti užsilikusius praėjusio šimtmečio karų sprogmenis. Toks darbas dar tik bus atliekamas.
Kol ši metodika rengiama, nei policijos, nei apskrities Civilinės saugos departamento atstovai kol kas nenumatę imtis papildomų priemonių programai įgyvendinti. Tik kariuomenės išminuotojai jau dabar greta operatyvių iškvietimų pradėjo vykdyti ištisinio išminavimo darbus ir ragina gyventojus aktyviau informuoti apie aptiktus sprogmenis.
Apie juos prašoma pranešti arba policijai, arba ekstremalių situacijų valdymo tarnyboms, arba elektroninio pašto adresu: sprogmenys@mil.lt. Pranešti kviečiama ir anonimiškai.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono štabo viršininkas majoras Arūnas Dzidzevičius teigia, kad šiuo metu yra tik preliminarūs skaičiavimai, kokių pajėgumų gali prireikti siekiant įgyvendinti Vyriausybės patvirtintą programą – žinant sprogmenimis užterštas teritorijas, iškasti iš jų pavojingus radinius ir juos pašalinti maždaug iki 2018 metų. Tikslius duomenis bus galima pateikti tik atlikus išsamią specialią studiją.
Panevėžys – per vidurį
Pasak majoro, šioje programoje svarbiausia – ne pats išminavimas, kuris gali užtrukti ir 30 metų, bet pavojingų teritorijų pažymėjimas jas užtveriant, informuojant apie tai gyventojus. Tik paskui pagal išskirtus prioritetus ir atnaujintą minų žemėlapio informaciją, kai bus nustatytas pavojaus zonų lygis, bus imamasi iš eilės visų sprogmenų naikinimo.
Pirmiausia dėmesys bus skiriamas pagal istorinius šaltinius atrinktoms karų vietovėms, buvusioms sovietinių bazių teritorijoms, nes jos – didžiausios senojo karinio potencialo turėtojos.
Štabo viršininkas pažymi, kad Panevėžio apskritis pagal žemės užteršimą sprogmenimis yra nei viena iš labiausiai, nei iš mažiausiai užterštų. Ji yra sąrašo viduryje. Panevėžio rajono teritorijoje aptinkama maždaug 1,5 proc. visų šalies sprogmenų, o miesto – tik 0,5 proc.
Nors vietos gyventojai ir politikai bataliono karių yra prašę surasti galimybę artimiausiu metu peržiūrėti ir išminuoti 144 ha plotą Žaliojoje girioje, šios teritorijos, kur buvo įsikūręs sovietinis aviacijos mokymų poligonas, pašnekovas nelaiko pačiu svarbiausiu objektu. Tuo labiau kad dabar išminuotojams tenka ir be to dirbti visu pajėgumu.
Naujausias radinys –
bombos
A.Dzidzevičius sako pastebėjęs, kad žmonės dažniau ėmė pranešti apie pavojingus žemės radinius pradėjus naudoti Europos Sąjungos lėšas. Ir tai suprantama: europiniais pinigais suintesyvėjo statybos, žemės ūkio darbai. Su nauja programa išminuotojams, anot pašnekovo, naujų darbų neturėtų prisidėti, nes ir vykdant operatyvaus išminavimo darbus neapsiribojama tik rasto užtaiso sunaikinimu – kasinėjimais patikrinama aplinkinė teritorija.
Majoras prisiminė, kaip Tauragės rajone ne taip seniai buvo pranešta apie vieną miną, o patikrinus teritoriją rastas ištisas jų laukas.
To paties bataliono išminavimo kuopos teritorinės išminavimo grupės 2-ojo išminavimo skyriaus vadas jaunesnysis puskarininkis Vitalijus Mikėnas prisiminė ir mūsų rajone buvusį išskirtinį atvejį: prieš keletą metų patikrinus Berčiūnų ir Daukniūnų smėlio karjerą, jame iškasti 375 artilerijos sviediniai.
V.Mikėnas sako pastebintis padidėjusį gyventojų aktyvumą, nes jie dažniau praneša apie pavojingus radinius žemėje, tačiau išsamiau su Vyriausybės patvirtinta programa tvirtina dar nesusipažinęs.
Šiais metais, anot jo, Panevėžio apskritį, Utenos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų rajonus aptarnaujanti išminuotojų komanda jau 25 kartus yra vykusi į operatyvius iškvietimus. Daugiausia jų būta pasienio ruože.
Išminavimo skyriaus vadas teigia, kad dažniausiai sprogmenis aptinka metalo ieškantys asmenys. Jie, rinkdami skeveldras, randa minų, artilerijos sviedinių, kartais – aviacijos bombų. Pastarąjį kartą toks radinys buvo aptiktas Karsakiškio seniūnijoje, Žaliojoje girioje. V.Mikėnas teigia, kad minėtos bombos per mokymus buvo išmėtytos ten įsikūrusiame poligone, veikusiame 1957-1965 metais.
Iškelia šaltis
„Sekundės” pašnekovas perspėja, kad šaltis į paviršių iš žemės metalinius sprogmenis per tam tikrą laiką iškelia kaip akmenis, o įdirbant žemę jie atrandami. Nors išminuotojų darbas labai pavojingas, kariškis tvirtina, kad nelaimingų atvejų jam dirbant šį darbą nėra buvę. Tačiau skyriaus vadas nepamiršo, kaip Daukniūnuose, ardydamas artilerijos sviedinio sprogdiklį, sunkiai susižalojo vaikas.
Pasak V.Mikėno, Lietuvos žemėje randama sprogmenų ne tik nuo Antrojo, bet ir Pirmojo pasaulinio karo, paliktų sovietinės kariuomenės. Išminuotojams tenka dirbti ir po du, ir komandomis iki 9 žmonių. Dažniausiai sprogmenys susprogdinami vietoje.
A.Dzidzevičius teigia, kad prieš kurį laiką šalies savivaldybės deklaravo maždaug 24 tūkst. ha plotą, kuris galimai užterštas Antrojo pasaulinio karo sprogmenų ir amunicijos. Iki šio laikotarpio tie duomenys bus gerokai sumažėję, nes nuo praėjusių metų kasdien gaunama iki 20-ies iškvietimų dėl pavojingų radinių. 2005-aisiais jų būdavo maždaug po 3.
Iš viso per praėjusius metus Inžinerijos bataliono išminuotojai Lietuvoje sunaikino 2,5 tūkst. įvairių tipų ir kalibrų standartinių sprogstamųjų užtaisų: artilerijos, reaktyvinių sviedinių, rankinių, povamzdinių granatų, jūrinių, prieštankinių, minosvaidžio minų, aviacinių bombų, kitų užtaisų bei šovinių.
Darbus sunkina gamtos sąlygos, nes laikui bėgant užminuotos teritorijos užžėlė miškais, o smėlingose dirvose išsilaikiusias minas ir sviedinius būtina naikinti radybų vietose.
Didelių naujovių
nesitiki
Apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos departamento direktoriaus Romualdo Kisieliūno teigimu, iki išeinant Vyriausybės nutarimui, visoje šalyje epizodiškai buvo atliekami parengiamieji išminavimo darbai: renkama informacija, ieškikliais tikrinamos vietovės, sudaromi veiklos planai, į veiksmų schemą įtraukiami tvarkomi miškai.
R.Kisieliūno įsitikinimu, ko gero, ir toliau šis procesas vyks atsižvelgiant į vietovių kenksmingumo lygį, tikriausiai teks rengti daugiau išminavimo specialistų, nes jų trūksta. Ypatingų naujovių su patvirtinta programa departamento specialistai nesitiki.
Kadangi tvirtinama, kad blokuoti, atitverti pavojingą teritoriją ir pirmiausia nuvykti į įvykio vietą, laukti, kol ten atvyks išminavimo specialistai, yra policijos pareigūnų kompetencija, kokių naujovių atneš patvirtinta ši Vyriausybės programa, pasiteiravome ir rajono Policijos komisariato viršininko pavaduotojo Gintauto Misiūno.
Pareigūnas patvirtino, kad informacija apie rastus sprogmenis dažniausiai pasiekia policiją. Ši, atsižvelgdama į pranešimo turinį, parengia specialųjį planą, susisiekia su išminuotojais ir saugo teritoriją, iki išminuotojai atvyksta. Viršininko pavaduotojas patikino, kad rajono policija yra pasiruošusi skirti tiek savo pajėgų programai įgyvendinti, kiek iš jos pareikalaus institucijos, rengiančios išminavimo planą. Tikimasi, kad parengus daugiau išminuotojų, ypač didelių policijos pajėgų neprireiks.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
S.Kašino nuotr. Nuvykę į vietą pagal gautą pranešimą apie
pavojingą radinį, išminuotojai kartais suranda ištisus sprogstamųjų užtaisų
laukus.
