Sumokėti Lietuvos verslininkams negalintys baltarusiai bando pasitelkti mainus.
Prekių mainai – tokiu būdu į Baltarusiją eksportuojančios Lietuvos įmonės bando iš užsakovų išlupti bent dalį skolų. Tačiau baltarusiai nelabai turi ką pasiūlyti.
Acto ir sirupo gamybos bendrovės „Actas“ vadovas Aloyzas Ubis „Lietuvos rytui“ pripažino, jog ženklų, kad Baltarusijoje valiutos krizė tuoj baigsis, nėra. Todėl bendrovė, prasidėjus daržovių konservavimo sezonui ir išaugus acto poreikiui, išsiuntė tik keletą vilkikų su prekėmis. Daugiau siųsti būtų rizikinga.
Tačiau įmonės verslo partneriai Baltarusijoje neturi kuo atsiskaityti už prekes. Todėl rasta laikina išeitis: „Actas“ su didmeninės prekybos įmone pasirašė 200 tūkstančių litų vertės prekių mainų sutartį. Praėjusią savaitę „Actą” pasiekė vilkikas iš Baltarusijos, prikrautas medinių padėklų.
Bendrovės „Kauno grūdai” eksportas į Baltarusiją sudaro apie 10–15 proc. apyvartos. Įmonė su Baltarusija šiuo metu prekiauja pagal trišalę mainų sutartį. Iki krizės apie tai nebūta nė kalbos.
Kaimyninėje valstybėje veikiančiai antrinei grupės įmonei „Belfeed” tiekiamos žaliavos, iš kurių gaminami papildai pašarams. Tačiau su „Kauno grūdais” „Belfeed” atsiskaito ne pinigais, bet paukštiena. Pastaroji eksportuojama į Rusiją, o tenykščiai pirkėjai atsiskaito tvarkingai.
Bendrovė „Vičiūnai” iki valiutų krizės Baltarusijai per mėnesį parduodavo apie 400–600 tonų žuvų produktų – krabų lazdelių, žuvų pirštelių. Dabar – perpus mažiau. Pasak bendrovės direktoriaus Visvaldo Matijošaičio, įstrigus atsiskaitymui, būta minčių apie prekių mainus. Tačiau jas teko nustumti šalin. Mat prekiaujant maisto produktais mainai – pernelyg sudėtinga sandėrio rūšis.
Suvirinimo įranga prekiaujanti įmonė „Serpantinas“ iki šiol Baltarusijoje prekių mainų ieško nesėkmingai.
„Vieni, siūlydami prekes, pavyzdžiui, trikotažo gaminius, primygtinai bandė numušti valiutos kursą. Kiti siūlė protu nesuvokiamus – milijardinės vertės sandorius”, – sakė bendrovės „Serpantinas” komercijos direktorius Ričardas Čepelis.
