Prabangos oaze vadinti „Vilniaus vartai“ kol kas uždaryti, tačiau jų konkurentai jau sulaukia grįžtančių klientų.
Pasaulio prabangos prekių rinka, nepaliaujamai kilusi ištisus 15 metų ir 2008 metais uždirbusi 225 mlrd. JAV dolerių, per krizę, įvairiais vertinimais, smuko nuo 7 iki 13 proc. Nuo krizės kur kas labiau nukentėjusioje Lietuvoje šio sektoriaus nuosmukis buvo gerokai didesnis.
Prieš keletą metų pompastiškai atidarytas „Vilniaus vartų“ kompleksas šiandien domina tik kreditorius. Kitos prabangių prekių bendrovės stengiasi siūlyti platesnį ir pigesnių prekių asortimentą, o atkakliai siūlantys tik išskirtines prekes išsilaiko iš užsienio pirkėjų. Tiesa, beveik visi likę teigia jau matantys šviesą tunelio gale.
„Prabanga yra poreikis, atsirandantis tada, kai kiti jau patenkinti“, – XX a. pradžioje sakė garsi dizainerė Coco Chanel. Nors egzistuoja ne vienas prabangos prekių apibūdinimas, šis bene taikliausias. Prabangos prekių sąvoka skiriasi ir nuo šalies išsivystymo, pragyvenimo lygio.
Kaip sako bendrovės „Autotyrimai“ vadovas Robertas Cickevičius, Lietuvoje, o ir šiek tiek turtingesnėje Lenkijoje, prabangiu automobiliu vadinamas S klasės „Mercedes-Benz“, nors Vokietijoje tai nėra išskirtinė mašina. Bendrovės „Savas laikas“ pardavimo direktorius Audrius Markuckas pateikia kitą pavyzdį: „Vakaruose prabangiu laikrodžiu laikomas tas, kurio kaina prasideda nuo 30 tūkst. eurų, o lietuviui prabanga jau yra tris kartus pigesnis rankos papuošalas.“
Gal tai paaiškinama ir tuo, kad, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 metų duomenimis, daugiau nei 5 000 litų per mėnesį uždirbo 36 000 Lietuvos gyventojų, iš jų daugiau kaip 10 tūkst. litų – 6 317. Kaimyninėje Lenkijoje, remiantis kompanijos KPMG atliktu tyrimu, prabangesnes prekes rinktis gali 590 tūkst. asmenų, kurių mėnesio pajamos viršija 6 100 litų.
Drabužių rinka atsigauna…
Daugiausia prabangos prekių ženklams Lietuvoje atstovauja drabužiais prekiaujančios kompanijos. Bendrovės „Apranga Group“, kurios 10 proc. apyvartos sukuria prabangūs prekės ženklai, rinkodaros direktorė Irma Marcinkienė tvirtina, kad prabangos rinka krizę pajuto viena pirmųjų: „Sunkiausias laikotarpis buvo 2007–2009 metai. 2009-aisiais prabangos prekių rinka smuko dar 25 proc., tačiau 2010 metais jau fiksavome apie 10 proc. augimą.“
I. Marcinkienės nuomone, sunkmetis kiek pakeitė prabangos segmento vartotojo portretą: „Jis Lietuvoje šiuo metu kiek vyresnis nei buvo vidutiniškai ekonomikos pakilimo metu. Mažiau atsitiktinių pirkėjų ar tų pirkėjų, kurių pajamos yra didelės, tačiau trumpalaikės, daugiau pirkėjų, turinčių tam tikro lygmens stabilias pajamas. Kitaip šiuo metu suprantamas pats prekės ženklo naudojimas ir pasirinkimas. Šiandien pirkėjui neužtenka vien tik prekės ženklo etiketės, jie labai apgalvoja vieną ar kitą pirkinį, tikisi išskirtinio aptarnavimo, renkasi aukščiausios kokybės prekes, o ne tik ieško paprasčiausių prekių su tam tikra etikete.“
Bendrovės „Du broliai“ savininko Vaidoto Jankausko teigimu, sunkmečiu įvyko savotiškas klientų persislinkimas. Tik paties prabangiausio segmento pirkėjai liko ištikimi, o visi kiti rinkosi pigesnes prekes, kai kas net prisiminė dėvėtų drabužių parduotuves. Beje, V. Jankauskas sunkmečiu sulaukė ir naujų klientų. Vienas tokių – verslininkas, sumaniai prekiaujantis… dėvėtais drabužiais.
Bendrovės „Du broliai“ parduotuvėse daugiausia išleidžia užsieniečiai – rusai, baltarusiai ir kazachai, po to – kinai, Izraelio gyventojai, norvegai ir amerikiečiai. Lietuviai rikiuojasi šio sąrašo viduryje. Rusus ir baltarusius mini ir I. Marcinkienė. Kai kuriose parduotuvėse „TaxFree“ apyvarta 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, augo smarkiai.
…nekilnojamojo turto – taip pat
Kaip pasakoja interjerą „iki rakto“ įrengiančio salono „Madam W“ direktorius Rimgaudas Kunstmonas, klientui gana sunku suvokti skirtumą tarp baldo, kainuojančio 6 ir 60 tūkst. litų. Skirtumai išryškėja ilgiau pasinaudojus baldu.
„Lietuviai dažniausiai pradeda dvejoti, ar leisti pinigus, kai užbaigti interjerą lieka keletas paskutinių potėpių, – pasakoja R. Kunstmonas, – bet be prabangių šviestuvų, krištolinių vazų, paveikslų interjeras tiesiog nesuskambės. Šia prasme daug lengviau dirbti su rusais, netgi vietiniais. Jiems reikia prabangos, ir pinigų jie tam turi.“
R. Kunstmono verslas, prieš kelerius metus užtikrintai kopęs į kalną, sunkmečiu patyrė visišką štilį. Teko ieškoti naujų rinkų. Įmonė dabar įrenginėja interjerus Pietų Prancūzijoje, Monake, Kazachstane. R. Kunstmonas pastebi ir pirmus atsigavimo požymius Lietuvoje. Sugrįžta per sunkmetį pradingę klientai. Skubama naudotis nuolaidomis, kurios nebus amžinos.
Pirkėjus iš Rusijos bei Baltarusijos pagarbiai mini ir prabangius būstus parduodantys verslininkai. Tiesa, kaip sako „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pliateras, jie dažniausiai domisi išskirtiniais būstais Palangoje kuo arčiau paplūdimio. Krizė nepakeitė prabangaus buto apibūdinimo. Į šią kategoriją patenka būstai, esantys geroje vietoje, su gerais kaimynais ir aplinka, ne mažesnio nei 200 kv. m ploto namai ir 100 kv. m butai. Pakito kainos. Namas Žvėryne, kainavęs 5–6 mln. litų, sunkmečiu atpigo iki 2,5–3 mln. litų. „Viskas „susitraukė“ apie 30–40 proc.“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.
Bendrovės „Koba Living“ investicijų vadovas Mantas Miseliūnas sulaukia „gerų kainų“ medžiotojų, kurie ieško per krizę nuvertėjusio turto: „Dabartiniai prabangių būstų pirkėjai kiek kitokie nei iki krizės. Neliko lengvai iš NT burbulo pralobusių veikėjų, o tie, kas perka, nuodugniai išstudijuoja siūlomą būstą, kreipia dėmesį į detales, infrastruktūrą. Sunkiai uždirbtus pinigus turtingieji ir leidžia atsargiau.“
Pastaruoju metu nekilnojamojo turto bendrovės jau fiksuoja augantį susidomėjimą išskirtiniu nekilnojamuoju turtu.
Pirkėjų nėra, bet laikrodžiai brangsta
Sunkmetis skaudžiai smogė ir prestižinių laikrodžių pardavėjams. Bendrovės „Savas laikas“ rinkodaros direktorius Audrius Markuckas tvirtina, kad, palyginti su itin sėkmingais 2007 metais, kai norimo laikrodžio reikėdavo laukti eilėje, per patį krizės įkarštį laikrodžių pardavimas sumenko 50 proc. Labiausiai mažėjo prabangių laikrodžių „Ulysse Nardin“, „Zenith“ paklausa.
Tam yra ir kitų priežasčių. Patys laikrodžiai brango ir toliau brangsta. Dėl kylančio Šveicarijos franko kurso, dėl augančios aukso kainos ir dėl didėjančios paklausos Azijos, JAV rinkose. Dėl to kai kurie išskirtiniai laikrodžiai pabrango net dvigubai. A. Markuckas pastebėjo, kad laikrodžių gamintojai reaguoja į ekonomikos sunkmečius. Recesijos metu neretai laikrodžių skersmuo sumažėja, o rinkodaros pajėgos metamos ne auksiniams, o plieniniams laikrodžiams reklamuoti.
Meno ir juvelyrikos dirbiniais prekiaujančios „Mažosios galerijos“ duomenimis, daugiausia dabar perkama paveikslų, po to eina juvelyrikos dirbiniai ir skulptūros. Galerijos savininkė Volanda Raupelytė-Chailova pastebi, kad įsigyti meno dirbinių ateina vis daugiau jaunų ir pasiturinčių lietuvių, išaugo susidomėjimas vietinių menininkų dirbiniais. „Krizė sustiprino dvasingumą, žmonės ieško emocijų, išliekamosios vertės ir patikimo būdo investuoti“, – įsitikinusi V. Raupelytė-Chailova.
