Daugiau nei dešimtmetį besitęsiančias diskusijas dėl dvigubos pilietybės būtų galima užbaigti referendumu dėl Konstitucijos pakeitimo. Tačiau to nenori patys išeiviai, referendumas nebūtų palankus ir politikams.
Referendumą gali inicijuoti Seimas arba 300 tūkst. šalies piliečių, kurie parašais patvirtintų tokį prašymą. Tačiau Vilniuje į XIV Seimą susirinkusi Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) neslepia – referendumas patirtų fiasko, ir diskusijos dėl dvigubos pilietybės baigtųsi visiems laikams. O taip numarinti šimtų tūkstančių lietuvių norus nedrįsta net didžiausi klausimo priešininkai.
Praėjusiais metais Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, numatančias galimybę dvigubą pilietybę įgyti po 1990 m. į Europos Sąjungos (ES) ar NATO blokui priklausančias šalis išvykusiems gyventi lietuviams. Tačiau jį vetavo prezidentė – esą įstatymas prieštarautų Konstitucijai, kurioje galimybių dėl dvigubos pilietybės ribos yra siauresnės, nei numatė parlamentarai.
2006 m. šalies Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad pagrindiniame šalies įstatyme įrašyta nuostata „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ kalba apie retas išimtis.
Kaip žinoma, išimtys PLB netinka – kraštutinis variantas, su kuriuo sutinka išeiviai, suteikti dvigubą pilietybę „demokratiškose šalyse gyvenantiems lietuviams“. Taip būtų galima išvengti konservatorių ir prezidentės Dalios Grybauskaitės įvardyto pavojaus – Rusijos lietuvių, galinčių neigiamai veikti šalies politinį ir socialinį gyvenimą. Šalies vadovė šių metų gegužę viešėdama Amerikoje išeivijos lietuviams kalbėjo: „Norėčiau, kad jūs suprastumėte – klausimas yra jautrus ne tik dėl to, kad mūsų Konstitucija gana griežtai lemia, jog tai turi būti išimtinis ir retas atvejis, bet norėčiau priminti ir tai, kad mes potencialių piliečių turime ne tik Amerikoje ir Vakaruose, bet ir Rytuose.“
PLB atstovė Lietuvai Vida Bandis teigė, kad išeivijos lietuviai deda viltis į naująjį Seimą, pradėsiantį darbą šių metų rudenį, ir prezidentę, kuriai tiesiog turėtų būti pateiktas tinkamas dvigubos pilietybės sprendimo variantas. „Ateis nauji žmonės, mes (PLB – IQ) išrinksime naują valdybą, galėsime diskutuoti iš naujo, siūlyti kitas idėjas“, – teigė V. Bandis.
Koks galėtų būti naujas, visiems tinkamas variantas, PLB atstovė negalėjo apibrėžti, tačiau mano, jog vienas būdų – referendumo įstatymo keitimas: „Dabar egzistuojanti riba – 50 proc. piliečių tam, kad referendumas būtų įvykęs, yra per didelė. Žmonių aktyvumas mažas, taip vargiai galima išspręsti bet kokį klausimą. Manau, reikėtų sumažinti šią ribą.“
Po spalio mėnesį vyksiančių rinkimų, remiantis apklausomis, daugumą parlamentarų kėdžių turėtų užimti dabartinė opozicija, tačiau nė viena partija neakcentuoja išeivių norų. Tiesa, dabartinis Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis teigia, kad valdančiųjų oponentai palaiko dvigubos pilietybės galimybę, tačiau taip pat negalėjo atsakyti, koks variantas galėtų būti pasiūlytas – esą tam reikia išsamių diskusijų.
Rezultatyvias diskusijas greičiausiai paskatintų vienintelė sąlyga – balsavimo internetu galimybė. Tačiau, kol užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai savo balso rinkimuose internetu atiduoti negali, šie politikams ir nėra itin svarbūs.
Tačiau galimybė balsuoti internetu – ne ką mažiau ginčytinas klausimas tiek vidaus politikoje, tiek tarp išeivių. Keletas iniciatyvų įteisinti galimybę savo balsą atiduoti internetu žlugo be planų tai įgyvendinti artimiausiu metu.
