Tik 30 proc. keleivių moką visą bilieto kainą.
Lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo visuomeniniam transportui prašanti sostinės savivaldybė aiškina, jog tai – vienintelis kelias išbristi iš skolų. Yra ir kitas – naikinti lengvatas keleiviams, nes šios viešojo transporto sektoriui ir augina skolas.
Praėjusiais metais į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ susijungusios bendrovės„Vilniaus autobusai“ bei „Vilniaus troleibusai“ dar nepateikė pasibaigusių metų finansinės ataskaitos, tačiau tikėtasi, jog bendros vežėjų pajamos už parduotus bilietus sieks 84,1 mln. litų bei 70,1 mln. litų kompensacijų, skirtų sostinės savivaldybės, už lengvatinį keleivių vežimą.
Taigi bene pusė pajamų – į skolas įbridusios Vilniaus savivaldybės neįvykdyti įsipareigojimai. Praėjusiais metais savivaldybė turėjo sumokėti per kelerius metus susikaupusius 83 mln. litų kompensacijų už lengvatinius bilietus bei dar 23 mln. litų – dėl patirtų nuostolių važinėjant nepopuliariais maršrutais.
Dėl įsiskolinimų vežėjams savivaldybė kaltina valstybę. Iki 2006 m. transporto lengvatos buvo finansuojamos iš valstybės biudžeto, šiuo metu jomis turi pasirūpinti savivaldybės iždas. Sostinės valdžia kompensuoti nuostolius Vyriausybės jau reikalauja teisme.
Kaltos lengvatos
Vilniaus skola vežėjams – didžiausia, palyginti su kitomis savivaldybėmis. Tačiau ir lengvatinių bilietų populiarumas čia didžiausias. Skaičiuojama, jog maždaug 70 proc. keleivių naudojasi suteikiamomis lengvatomis. Sostinės valdžia aiškina, jog šiuo atveju valstybės biudžeto indėlis lengvatiniams bilietams kompensuoti turėtų būti didesnis – Vilniuje įsikūrusios pagrindinės aukštojo mokslo bei sveikatos priežiūros įstaigos.
„Šiuo metu viešasis transportas yra tapęs socialine paslauga, kas turėtų būti Vyriausybės rūpestis. Jei yra numatyta remti tam tikras grupes, turėta būti skirti ir valstybės iždo pinigai“, – kalbėjo Romas Adomavičius, sostinės vicemeras.
Sostinės vicemeras R.Adomavičius.
Prieš kelerius metus savivaldybė svarstė, kokiu būdu būtų galima spręsti augančias skolas viešojo transporto įmonėms. Tuomet mąstyta apie galimybę naikinti lengvatas moksleiviams bei studentams, tačiau planų atsisakyta – esą šis sluoksnis per daug jautrus, ir nuolaidų važinėti viešuoju transportu nusipelno.
Tačiau finansų ministrė Ingrida Šimonytė mano, jog finansiniai nuostoliai turėtų būti mažinami keičiant lengvatų gavėjų sąrašą. Anot jos, dabar galiojanti tvarka yra „ydinga“, nes nuolaidos kai kurioms asmenų grupėms suteikiamos nepagrįstai. Kurioms, ministrė neįvardijo. Šiuo metu lengvatinius – su 50 ar 80 proc. nuolaida – transporto bilietus gali įsigyti maždaug 17 asmenų grupių, taikomos ir kitos išimtys.
Tiesa, kam skirti lengvatas, numato įstatymas, tačiau Seime kol kas nekalbama apie galimas pataisas. R. Adomavičius teigė, jog ir savivaldybė tokių iniciatyvų nerodo – esą šis klausimas Seimo ir Vyriausybės prerogatyva.
Nenori kelti kainų
Vilniaus savivaldybė teigia, jog sugrąžinus mažesnį PVM, būtų galima išvengti nuostolių bei gal net sumažinti bilietų kainas. Tačiau 9 proc. PVM tarifas tik palengvintų dalią kompensacijų neišmokančiai savivaldybei – didesnės viešojo transporto sektoriaus pajamos kompensuotų nuostolį.
Kainų mažinimas – taip pat greičiausiai tik kalbos. Šiuo metu vienkartinis autobuso bei troleibuso bilietas spaudos kioskuose kainuoja po 2 litus, perkant viešajame transporte – 2,5 lito. Paskutinį kartą kainos Vilniuje buvo pakeltos 2009 m. balandį, praėjus keturiems mėnesiams po lengvatinio 9 proc. PVM tarifo panaikinimo.
Siekiant sumažinti nuostolius, bilietų kainų taip pat nenorima mažinti – tai nebūtų skausminga lengvatomis besinaudojantiems keleiviams, tačiau atsijotų visą kainą mokančių gyventojų srautus.
Sostinės meras Artūras Zuokas kalba, jog mažinti PVM įpareigoja pasikeitusios degalų kainos, sumažėjusi visuomeninio transporto paklausa. Konferencijoje, surengtoje dieną prieš tai, kai Seime turėjo būti svarstomos PVM lengvatos, meras kalbėjo, jog nuo 2009 m. bilietų pardavimas sumažėjo 14 proc., o degalų kainos padidėjo 37 procentais.
Nuo 2009 m. bilietų pardavimas sumažėjo 14 procentų.
Tiek vežėjai, tiek savivaldybė aiškina, kad visuomeninis transportas niekad nedirbs itin pelningai – keleivių srautai tik mažėja. Ir nors abi pusės pripažįsta, kad gyventojams važinėti autobusais bei troleibusais nėra patrauklu, rakto į šio transporto populiarumą ieškoma labai vangiai.
R. Adomavičius teigė, jog planai siekiant didinti viešojo transporto patrauklumą yra kuriami, stengiamasi atsižvelgti į vartotojų poreikius. Savivaldybės atlikta keleivių apklausa parodė, kad patrauklumą padidintų galimybė greičiau pasiekti reikiamą tašką, patogios transporto priemonės, prieinama kaina bei teigiamas mikroklimatas autobusuose bei troleibusuose. Viliamasi, jog šios priemonės pritrauktų ir didesnius srautus miesto gyventojų bei svečių, iki šiol besinaudojusių nuosavu transportu. „Tačiau greito rezultato neverta tikėtis greitu metu – pokyčiai užtrunka“, – teigė R. Adomavičius.
Tad artimiausiu metu problemos sprendimo nesitikima – galimybė viešajam transportui grąžinti PVM lengvatą sutikta priešiškai, o svarstymai apie lengvatų keleiviams panaikinimą galimi tik po Seimo rinkimų.
