Nors Užgavėnės antradienį, panevėžiečiai šiemet ne itin įkyrėjusią, bet kaprizingą žiemą suskubo išlydėti dar šeštadienį.
Linksma persirengėlių kompanija
Panevėžio bendruomenių rūmų ir Kraštotyros muziejaus teatralizuotoje Užgavėnių šventėje linksma persirengėlių kompanija: čigonai, elgetos, baltais chalatais vilkintys daktarai, žydai, mergelės, berneliai kartu su į šventę atėjusiaisiais dainuodami, šokdami ir pokštaudami viliojo žiemą iš kiemo.
Po minią besisukiojantys daktarai rūpinosi, kad niekas nesušaltų, profilaktiškai siūlė siurbtelėti vaistų, anot jų, nuo visų ligų.
Saulėje spindinčiais juodais, ilgais plaukais čigonės žybčiojo akimis į ponus, o ponioms ir panelėms siūlėsi išburti ateitį.
Žydai nepraleido progos padaryti „biznį“, bruko visokius niekučius patiklioms šeimininkėms.
Velniai, kur buvę kur nebuvę, vis taikėsi glėbin sugriebti kokią ponią iš minios, graibstė moterims už „padalkų“ ar kitaip išdykavo.
Žmonės kartu su folkloro ansambliais traukė Užgavėnių dainas, šoko. Šventės organizatoriai praalkusiuosius vaišino blynais ir karšta arbata.
Šventė ir dideliam, ir mažam
Švęsti Užgavėnių vaikai atėjo iš anksto pasiruošę tik žiemą įmanomai atrakcijai – čiuožti nuo kalniukų.
Plastikinėmis ar pripučiamomis čiuožynėmis jie skriejo nuo šlaitų upės link, tėveliai neleis meluoti, kokius keliasdešimt kartų.
„Kol dar žiema viena koja čia, reikia ja atsidžiaugti.
Rytoj ar poryt, ko gero, čiuožynes teks padėti į sandėliukus iki kito karto“, – juokėsi šešerių metų žiemos sporto entuziasto mama.
Pypliai ir jau ūgtelėję vaikai smaginosi važinėdami arklio tempiamu vežimaičiu. Drąsesnieji jodinėjo raiti.
Dvi mažutės elgetėlės – 4 metų Ūla ir jos bendraamžė Radvilė – rūpinosi, kad dideliems būtų smagu. Kartu su savo mamomis, folkloro ansamblio narėmis ponia Banga ir ponia Rūta, dainavo ir šoko ant scenos. „Rūta, galima sakyti, ir gimė scenoje“, – juokėsi mažylės mama.
2000-aisiais susikūręs „Pulkelis“, šokantis lietuvių liaudies šokius ir dainuojantis liaudiškas dainas, repetuoja ir šventes švenčia šeimomis.
Pasak ponios Rūtos, vaikai dar būdami motinų įsčiose „lanko“ repeticijas, o ropinėti ir vaikščioti išmoksta, girdėdami protėvių melodijų skambesį.
Judrūs paaugliai ir suaugusieji savo jėgas mėgino sportiniuose žaidimuose.
Užgavėnės aukštaitiška dvasia
Daugeliui Užgavėnės asocijuojasi su Morės – žiemos dvasios – deginimu. Prie Panevėžio bendruomenių rūmų šeštadienį irgi buvo sukurtas didelis laužas, tačiau jis buvo skirtas ne Morei deginti, o pasišildyti. „Morę degina žemaičiai, o aukštaičių tradicijos kitokios. Mes turime gerą ir taikų dieduką Gavėną.
Jo nereikia deginti, pakanka kur gerai paslėpti iki kitos žiemos“, – sakė Kraštotyros muziejaus darbuotoja, folkloro ansamblio „Raskila“ vadovė Lina Vilienė.
Juokinga Lašininio ir Kanapinio dvikova, žinoma, baigėsi pastarojo pergale, bet neatrodė, kad Lašininis būtų labai nusiminęs. Juk nokautas laikinas – iki kitos žiemos.
L.Vilienė svarstė, kad būtų puiku, jei gyventojai į Užgavėnių šventę ateitų su kaukėmis, tačiau panevėžiečiai kažkodėl nelinkę to daryti. Šventės organizatoriai kitais metais ketina gyventojų iš anksto paprašyti pasirūpinti kaukėmis.
Beje, galvojama ir kiek sutrumpinti žiemos varymo ceremoniją. Mat kai kuriems šventės dalyviams bemaž tris valandas trukęs renginys pasirodė per ilgas ir jie išėjo nesulaukę pabaigos. Ne todėl, kad būtų pabodę. Tiesiog kojos atšalo. Nors žiema buvo išvyta, pagal kalendorių ji vis dar čia. Tik rytoj būsime tikri, kad ji išsinešdino.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
