Graikai laukia spalio 3 dieną vyksiančio euro zonos finansų ministrų susitikimo, kuriame bus nuspręsta, ar šalis gaus tolesnę paramos dalį iš dar praėjusiais metais patvirtinto paramos paketo.
Savaitgalį Vroclave (Lenkija) pasibaigusiame susitikime Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai nerado naujų kovos su skolų krize būdų. Tačiau jie sutiko, kad Graikijos pareigūnų pastangos įvykdyti šalies biudžetui keliamus reikalavimus yra per menkos.
Kartu su jais posėdžiavęs JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris ragino suteikti daugiau paramos prasiskolinusioms regiono valstybėms. Tačiau Europos šalys šį jo siūlymą atmetė ir patikino negalinčios sau to leisti.
„Fiskalinė konsolidacija išlieka euro zonos prioritetu“, – pareiškė Jeanas-Claude’as Junckeras, Liuksemburgo premjeras ir euro zonos finansų ministrų pirmininkas. Rinkų pasitikėjimas, viešųjų finansų tvarumas ir konsolidacija esą yra svarbiau nei augimo skatinimas.
Buvęs TVF vadas stojo ginti graikų
Pasibaigus susitikimui Švedijos finansų ministras Andersas Borgas pareiškė, kad Graikija nepadarė visko, kad atitiktų biudžetui iškeltus reikalavimus.
„Graikijos vyriausybės žinutės apie taupymą nenuoseklios. Jie turi laikytis vieno tikslo: įgyvendinti visus iškeltus tikslus bet kokiomis priemonėmis“, – Vroclave sakė A. Borgas.
Graikai dabar laukia spalio 3 dieną vyksiančio euro zonos finansų ministrų susitikimo, kuriame bus nuspręsta, ar šalis gaus tolesnę paramos dalį iš dar praėjusiais metais patvirtinto paramos paketo. Jeigu paramos skyrimui bus pritarta, Graikija ją gaus spalio viduryje ir turės lėšų sąskaitoms apmokėti iki metų pabaigos.
Tačiau buvęs TVF Dominique’as Straussas-Kahnas vadovas imasi ginti ES taupyti spaudžiamus graikus ir teigia, kad privertus sumokėti visas skolas jie pernelyg nuskurstų. Graikijos skolas, praradimus esą turėtų prisiimti visi.
„Jie negali mokėti, – interviu sekmadienį sakė D. Straussas-Kahnas. – Europos lyderių pastangos arba buvo per menkos, arba per vėlai. Arba ir per menkos, ir per vėlai“.
Nežinomybė smukdo naftos kainas
ES finansų ministrams nepaskelbus jokų naujų kovos su krize priemonių, naftos kainos traukė žemyn. „Brent“ nafta pirmadienį atpigo 95 centais iki 111,27 JAV dolerio už barelį, o JAV žaliavinės naftos barelis atpigo 1,14 JAV dolerio iki 86,82 JAV dolerių.
„Commodity Broking Services“ naftos rinkos analitikas Jonathanas Barrattas agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad naftos paklausą smukdo rūpestis dėl euro zonos ateities.
„Pažiūrėkite, kad vyksta Europoje. Žmonės mato, kad promlemų sprendimas trunka gerokai ilgiau nei tikėtasi. Kuo ilgesnis netikrumas reiškia, tuo ilgiau paklausa išliks silpna“, – sakė jis.
