P. Sutherlandas.
Europos reakcijos į istorines revoliucijas Šiaurės Afrikoje pačios įvairiausios: nuo džiaugsmo iki baimės. Instinktyvų džiugesį dėl demokratinių procesų Viduržemio jūros regione ir norą juos palaikyti varžo susirūpinimas, kad krizė gali išplisti ir pasiekti Europos krantus.
Kai kurių vadovų manymu, reikia imtis kažko panašaus į Marshallo planą, pagal kurį po Antrojo pasaulinio karo Europai buvo teikiama plataus masto plėtros parama, siekiant užtikrinti demokratinių procesų tvarumą ir kurti ilgalaikę politinę bei ekonominę naudą. Tačiau daugelis reaguoja su baime: žiniasklaida ir politikai visoje Europos Sąjungoje su nerimu aikčioja dėl masinės imigracijos bangos, besiritančios jų krantų link.
Į šį pavojų išties negalima žvelgti pro pirštus. Nesutarimai dėl imigrantų, plūstančių iš Tuniso į Italiją, jau sudrebino politinius pamatus, užtikrinančius laisvą judėjimą Šengeno erdvėje. Dėl karo Libijoje taip pat atsiras tūkstančiai nuo smurto bėgančių civilių, kuriems reikės tarptautinės apsaugos.
Šiuo metu Tuniso ir Egipto pabėgėlių stovyklose gyvena beveik 400 tūkstančių žmonių. Manoma, kad dar maždaug 20 tūkstančių pabėgo į Italiją. Suvaldyti tokį prieglobsčio prašytojų antplūdį galima tik plečiant ES galimybes suteikti laikinąją apsaugą ir galbūt net peržiūrint visą prieglobsčio suteikimo sistemą. Padėtį lengvina tai, kad Europa jau ne vienerius metus formuoja bendrą sienų apsaugos strategiją, ypač plėsdama agentūros „Frontex“ veiklą.
Tačiau jei Europa susitelks tik į šią trumpalaikę krizę, ji gali praleisti nepaprastą ilgalaikę galimybę. Strategiškai ir išmintingai išnaudodama šią padėtį, ES įgytų galimybę persvarstyti savo santykius su Viduržemio jūros pietų regionu (kaip jis dabar vis dažniau vadinamas) ir paskatinti plėtrą bei augimą kryptimi, naudinga ir Europos interesams.
Geriausias būdas nuraminti europiečių baimes ir užkirsti kelią nevaldomai migracijai – tai naujos teigiamos paskatos potencialiems migrantams likti namuose ir praktinės priemonės šiam tikslui pasiekti, ypač kuriant darbo vietas pietinėse Viduržemio jūros regiono valstybėse. Juk dauguma migrantų palieka savo namus ne iš gero gyvenimo.
Tačiau reikia turėti omenyje ir tai, kad artimiausią dešimtmetį į pensiją išeis visa armija darbuotojų, gimusių Europoje pokario demografinio sprogimo laikotarpiu, tad ES prireiks daug įvairiausios kvalifikacijos darbuotojų. Viduržemio jūros pietų regione šiuo metu didelę gyventojų dalį sudaro jaunimas, todėl šalys gali pasiūlyti trūkstamos darbo jėgos. Tereikia užtikrinti migrantams galimybę įgyti gebėjimus, kurių reikia Europos darbdaviams, ir saugiai, teisėtai bei tvarkingai atvykti į Europos Sąjungą.
Politika, leidžianti apmokyti naują Šiaurės Afrikos gyventojų kartą ir suteikianti jiems galimybę laisviau judėti tarp Europos ir gimtųjų šalių, yra daug išmintingesnis sprendimas nei dabartinė strategija, dėl kurios klesti neteisėta migracija, o Europos darbo rinkos poreikiai lieka nepatenkinti. Dėl to reikia ne skatinti migraciją, o ją tobulinti – gerai apgalvoti ir planuoti.
Žinoma, geriausia migracijos valdymo priemonė būtų Europos pagalba Šiaurės Afrikai kuriant tvarias, klestinčias demokratijas. Verta prisiminti, kad prieš 50 metų didžiausi imigrantų srautai į Šiaurės Europą buvo iš Italijos, Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos. Šioms valstybėms suklestėjus, emigrantai grįžo namo, o jų šalys tapo Europos ekonomikos augimo varikliais ir pagrindinėmis Vokietijos, Prancūzijos bei kitų ES valstybių narių eksporto rinkomis. Toks pats plėtros kelias galėtų ir turėtų būti taikomas Viduržemio jūros pietų regione.
Laimei, pastarųjų metų tyrimai migracijos ir plėtros srityse padėjo sukurti įvairių politikos priemonių, kurias Europa turėtų apsvarstyti. Ekspertai ir politikos formuotojai kuria daug naujoviškų programų, įskaitant pigias pinigų perlaidas iš migrantų į jų gimtąsias šalis, pastangas stiprinti diasporų ir jų gimtųjų valstybių ryšius, taip pat iniciatyvas, padedančias kvalifikuotiems migrantams rasti tinkamą darbą, kad patyrusiems chirurgams netektų vairuoti sunkvežimių.
Bandydami peržiūrėti ES santykius su pietinėmis Viduržemio jūros regiono valstybėmis, turėtume kuo plačiau remtis šiomis idėjomis. Norint teigiamai suvienyti mūsų visuomenes, reikėtų rimtai apsvarstyti prekybos taisyklių liberalizavimą, naujus teisėtos migracijos kelius ir ženkliai didesnį studentų, atvykstančių iš šių valstybių į Europą mokytis ir kelti kvalifikacijos, skaičių. Juk būtent Šiaurės Afrikos jaunimo (tiek gyvenančio tėvynėje, tiek užsienyje) laisvės suvokimas padėjo nuversti Egipto ir Tuniso diktatorius. Jų talentą ir energiją reikėtų skatinti ir išnaudoti atkuriant jų visuomenes.
Ieškant šiandienos problemų sprendimų būtina kurti stiprias valstybių, tarptautinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų partnerystes. Nuo pat įkūrimo 2006 m. Pasaulinis migracijos ir plėtros forumas (PMVF) tapo ilgai laukta valstybių ir kitų suinteresuotų subjektų diskusijų platforma migracijos ir plėtros temomis. Kasmetiniai plenariniai forumo susirinkimai suteikia galimybę dalytis patirtimi ir gera praktika nepaisant tradicinių „šiaurės–pietų“ konfliktų.
Tai ne vienintelis PMVF atneštas pokytis. Jis taip pat įtikino šalių valdžios atstovus pažvelgti į migraciją labiau holistiškai ir į jos siūlomų galimybių bei keliamų sunkumų sprendimą įtraukti visą vyriausybę. Be to, forumas pabrėžė svarbą plėsti migrantų teisių apsaugą ir stiprinti kovą su neteisėta migracija.
Pasaulinis forumas atliko savo darbą siūlydamas ir palaikydamas idėjas, kaip migracija gali duoti naudos tiek šalių, iš kurių išvykstama, tiek šalių, į kurias vykstama, plėtrai. Pats laikas šias idėjas įgyvendinti. Tarp Europos ir Viduržemio jūros pietų regiono atsivėrė istorinis strateginis langas, ir tokios palankios aplinkybės gali nebepasikartoti. Jei nepasinaudosime šios akimirkos galimybėmis ir nesiimsime veiksmų, galime likti istorinio įvykio paraštėje.
____________________
Peteris Sutherlandas yra Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis įgaliotinis migracijos klausimais, buvęs Pasaulio prekybos organizacijos generalinis direktorius ir buvęs Europos Komisijos narys.
