Trečiadienį prasidėjusiuose išankstiniuose rinkimuose į Seimą panevėžiečiai ir rajono gyventojai jau iš pat pradžių buvo aktyvūs. Panevėžio miesto savivaldybėje įkurtose Vakarinėje ir Nevėžio rinkimų apygardose po vidurdienio buvo balsavę beveik 450 rinkėjų.
Panevėžiečiai ir rajono gyventojai balsavo aktyviai. A.Bankauskaitės nuotr.
Panevėžio rajono savivaldybėje esančioje Aukštaitijos rinkimų apygardoje balsavo apie šimtas, o Anykščių-Panevėžio – tik dešimt rinkėjų.
Perbraižytas vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapis, kuriame atsirado minėta apygarda, tikėtina, per rinkimus gerokai panervins rinkėjus. Dalis rajono gyventojų, ne savo noru paversti anykštėnais, jau išankstiniuose rinkimuose kraipė galvas skaitydami ne savo krašto kandidatų pavardes. O balsavimo komisijų nariams naktį į pirmadienį teks sukarti po keliasdešimt kilometrų į Anykščius, kad nuvežtų rinkimų biuletenius.
Išankstiniuose rinkimuose tiek mieste, tiek rajone buvo matyti daug jaunų veidų. Kai kurios šeimos atėjo su vaikais. Jiems Panevėžio rajono savivaldybėje buvo dovanoti lipdukai su užrašu „Kai užaugsiu, aš irgi balsuosiu.“
Panevėžio rajone gyvenantys 26 metų Viktorija ir 30 metų Rolandas sakė, kad iš anksto balsuoja todėl, jog vienas iš jų sekmadienį dirba, kitas – išvyksta. Jaunai porai net minties nekilo nebalsuoti. Išreikšti savo valią jie paragino ir bičiulius.
Viktorija pasakojo, kad ankstesniuose rinkimuose savo balsą atiduodavo už socialdemokratus, tačiau dabar, kaip ir jos draugas, atidavė konservatoriams. Pasak Rolando, jiems šioje partijoje imponavo tokios asmenybės kaip Gabrielius Landsbergis. Iš vadinamųjų vienmandatininkų kandidatų jie prioritetą taip pat atidavė jauniems veidams.
Atvažiuoja net iš kitų miestų
Elegantiška senjorė Giedra Kartanienė balsuoti atvyko net iš Vilniaus, kur pastaruoju metu gyvena.
„Gyvenamosios vietos dokumentai tinkamai nesutvarkyti“, – paklausta, kodėl nebalsavo sostinėje, atsakė ji.
Moteris, žinodama, kad penktadienį jos laukia operacija, pasirūpino atlikti pilietinę pareigą prieš guldama į ligoninę.
Panevėžio rajono savivaldybėje rinkėjų šiemet laukė naujovė – atvira balsavimo kabina. Tiesa, norintieji didesnio privatumo galėjo balsuoti ir uždaroje.
Panevėžio savivaldybėje nuo pat ryto tiek salėje, tiek fojė buvo pilna žmonių. Balsavimo komisijų nariai pasakojo, kad tarp balsuojančiųjų yra nemažai kitų miestų gyventojų.
Pirmą kartą iš anksto balsuojantis Kazimieras Ilginis sakė sekmadienį turintis išvykti, o neatlikti pilietinės pareigos negalėjęs. Sveikuolis neslėpė palaikąs žaliuosius, už juos ir atiduos savo balsą.
Panevėžietė Renė Lapinskienė ne tik atvyko balsuoti už, kaip ji sako, centro atstovus, nes sekmadienį važiuos slaugyti pasiligojusios sesers, bet ir paragino eiti sekmadienį balsuoti savo sostinėje gyvenančią anūkę, pirmo kurso studentę.
„Sakiau, kad balsuotų savo galva, nežiūrėtų, už ką balsuoja draugai ar močiutė“, – juokėsi moteris.
Ponia Eugenija, nenorėjusi atskleisti, kam atidavė savo balsą, sakė sekmadienį išvykstanti į sostinę. Kaip tvirtino, jai net į galvą netoptelėjo, kad galėtų numoti ranka į rinkimus. Senyvą motiną balsuoti atlydėjusi ponia Sigita sekmadienį to neturės laiko padaryti, o mama nieku gyvu nenori praleisti rinkimų. Paklausta, už ką mama balsavo, dukra atsakė, kad pasekė šalies prezidentės pavyzdžiu.
Balsavimo lakštai pagreitina darbą
Šiuose rinkimuose balsavimo komisijos nariams darbą palengvina naujovė – išankstinio balsavimo lakštai. Balsuojantiems ne rinkimų dieną rinkėjams pagal pateiktą asmens dokumentą komisijos narys atspausdins naują dokumentą – išankstinio balsavimo lakštą, kurį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) įvedė į rinkimų organizavimo procesą kaip papildomą rinkimų skaidrumą ir greitesnį darbą užtikrinančią priemonę.
Anksčiau, balsuojant ne rinkimų dieną, komisijų nariai (ar pašto darbuotojai) turėdavo ranka pildyti dokumentus. Išankstinio balsavimo lakštas yra automatiškai suformuojamas VRK informacinės sistemos ir komisijos atspausdinamas. Komisijų nariai patikino, kad dabar darbas spartesnis.
Trečiadienį vyksta balsavimas specialiuose paštuose. Čia balsuoja esantieji sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose arba atliekantieji karo tarnybą, taip pat esantieji sulaikymo ir įkalinimo įstaigose. Balsavimas specialiuose paštuose vyksta nuo trečiadienio iki penktadienio.
Šią savaitę iki rinkimų namuose balsuoti galės neįgalieji, dėl ligos laikinai nedarbingi rinkėjai, taip pat sulaukusieji 70 metų ir vyresni, jeigu jie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti rinkimų dieną į rinkimų apylinkę. Balsavimas namuose vyks penktadienį ir šeštadienį. Rinkimų dieną balsavimas rinkimų apylinkėse prasidės 7 ir baigsis 20 valandą.
Rinkėjų sąrašuose įrašyti 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, iš jų balsuoti užsienyje užsiregistravo per 13 tūkst. Lietuvos piliečių. Iš viso rinkimų biuletenyje daugiamandatėje apygardoje yra 14 sąrašų. Dvylika partijų savarankiškai dalyvaus rinkimuose, o keturios yra sudariusios dvi koalicijas. Kad patektų į Seimą, partija turi surinkti ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų balsų, koalicijai slenkstis yra aukštesnis – 7 procentai.
Intriga išliks iki paskutinės minutės
Algis Krupavičius
Politologas
Išankstiniuose rinkimuose balsavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės komentaras, kad balsavo už permainas, neturėtų daryti didesnės įtakos rinkėjams. Matyt, būtų nesunku atspėti, už ką balsavo prezidentė, nes jos politinės pažiūros tiesiogiai ir netiesiogiai deklaruotos ne vieną kartą.
Šiuose rinkimuose trys partijos – Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – turi labai panašias starto pozicijas. Šiandien sunku pasakyti, kuri finišuos sėkmingiau.
Manau, kad intriga išliks iki paskutinės minutės. Ko gero, turėsime fotofinišą panašiai, kaip rinkimuose į Europos Parlamentą, kai paskutinę minutę Tėvynės- sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija šiek tiek aplenkė Lietuvos socialdemokratų partiją.
Seimo rinkimų ypatybė ta, kad jie susideda iš dviejų dalių, tą visuomenė tarsi primiršta pirmajame rinkimų ture. Viena dalis, kai balsuojama už partijas, kita, kai kandidatai renkami vienmandatėse apygardose. Čia veikiausiai prireiks antrojo rinkimų rato. Paprastai tokiais atvejais konkurencingesni būna socialdemokratai, o Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai mažiau konkurencingi. Intriga būna, kaip seksis Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Jiems situacija palanki tuo atžvilgiu, kad nemažai rinkėjų ieško vadinamųjų trečiųjų šalių, naujų veidų ir partijų politikoje. Šiuose rinkimuose yra nemaža tikimybė, kad už tokias partijas ir kandidatus, ypač nepriklausomus, balsuos daugiau rinkėjų nei anksčiau.
Valstiečių ir žaliųjų partija iš esmės nėra nauja, tačiau ji tapo konkurencija po gana ilgos pertraukos. Šios partijos rinkimų rezultatus sunku prognozuoti, nors, kaip minėjau, startinė pozicija gana nebloga.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija nemažai rinkėjų vis dar yra nusivylę. Gyventojų apklausos dėl galimų pasibaigus rinkimams valdančiųjų koalicijų rodo, kad ši partija yra viena iš nepatraukliausių tarp didžiųjų politinių jėgų.
Socialdemokratai patrauklesni, bet dėl įvairių aplinkybių jie yra praradę nemenką dalį rinkėjų paramos.
Tam tikra intriga, kaip seksis į protesto balsus pretenduojančiai Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijai. Veikiausiai jiems yra nemažas galvos skausmas, ar pavyks peržengti 7 proc. barjerą.
Manoma, kad Seimo rinkimus laimės aštuonios partijos, tačiau šiandien per drąsu būtų tvirtinti, kad tikrai ne šešios ar septynios.
Inga SMALSKIENĖ
A. BANKAUSKAITĖS nuotr.
