Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai kartu su kolegomis iš Latvijos ir Lenkijos išaiškino visą sukčiavimo grandinę. Per tyrimą nustatyta bendrovė, nepagrįstai taikiusi nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą – pardavusi 5 mln. litų vertės automobilių, elektros ir santechnikos įrangos už Latvijos ir Lenkijos įmonėms. Tad į biudžetą buvo nesumokėta daugiau nei milijonas litų PVM. Ši įmonė į biudžetą privalės ne tik sumokėti šią sumą, bet ir 0,5 mln. litų delspinigių bei baudų.
Sukėlė įtarimų
Pasak Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo Vido Osipovo, iš pradžių buvo pastebėta neatitikimų, kurie nebuvo itin dideli, tačiau pradėjus narplioti paaiškėjo, kad sukčiaujama. Bendradarbiaujant su latvių ir lenkų mokesčių administratoriais nustatyta, kad įsteigtos fiktyvios įmonės.
„Įtarimų sukėlė Lenkijos ir Latvijos įmonės, kurioms mūsų tikrinta bendrovė neva tiekė prekes už milijonines sumas. Bendrovė, sąskaitose faktūrose įformindama prekių tiekimą, taikė 0 proc. PVM tarifą, tačiau per patikrinimą paaiškėjo, jog tai daryta nepagrįstai. Sąskaitose nurodytų įmonių arba nerandama, arba jų egzistavimas kelia pagrįstų abejonių. Nustatyta, kad pardavimo sandoriai vyko tik formaliai surašant dokumentus, o sandorių grandinėje dalyvaujančios įmonės šitaip sukčiaudamos siekė sumažinti mokamus mokesčius“, – teigia V. Osipovas.
Per patikrinimą nustatyta, kad vienai iš Latvijos įmonių bendrovė nurodė pardavusi 3,2 mln. litų vertės automobilių ir šią sumą deklaravo Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose. Latvijos įmonė taip pat deklaravo neva gavusi prekes, tačiau nepateikė jokių šiuos sandorius patvirtinančių įrodymų. Be to, Latvijos mokesčių administratorius nustatė, jog minėta Latvijos įmonė yra fiktyvi – įmonės vadove paskirta Rygos moterų prieglobstyje besiglaudžianti ir vargiai prabangių „Porsche“, „Bentley“ ar „Lexus“ automobilių prekyba galinti užsiimti moteris. Be to, įmonės registracijos adresu stovi tik sudegusio pastato pamatai, priklausantys kitai Latvijos įmonei.
Panaši situacija ir su kitomis trimis Latvijos bei Lenkijos įmonėmis. Jos nerastos registracijos adresais, su jų atstovais susisiekti nepavyko, nėra ir jokių požymių, kad įmonės vykdo kokią nors ekonominę veiklą, nepaisant to, šioms įmonėms bendrovė „pardavė“ 1,7 mln. litų vertės prekių.
Keitė vadovą
„Abejonių sukėlė ir mūsų tikrintos bendrovės skaidrumas. Inspektoriams pradėjus domėtis jos veikla, direktoriumi, teisių perėmėju ir vieninteliu akcininku staiga tapo teisės gyventi Lietuvoje neturintis Uzbekijos pilietis. Jam šias teises perleido iki tol Panevėžyje registruotai bendrovei vadovavęs Latvijos pilietis. Be to, bendrovė vykdydama nevienkartinius didelės piniginės vertės pardavimo sandorius neįsitikino, nors ir privalėjo, savo verslo partnerių patikimumu, – teigė V. Osipovas, – konstatuota, kad Latvijos ir Lenkijos įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos 5 mln. litų vertės prekės buvo patiektos ne sąskaitose nurodytiems PVM mokėtojams, o nenustatytiems asmenims, todėl šiems sandoriams skaičiavome standartinį PVM tarifą.“
Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojo teigimu, Panevėžio įmonė ne tik pakeitė vadovą, bet ir perregistravo įmonę į Vilnių, greičiausiai tikintis pabėgti nuo mokesčių administratorių. Tačiau tai nepavyko.
Pasak V. Osipovo, automobiliai tikrai buvo atgabenti į Lietuvą, tačiau parduoti fiktyvioms įmonėms. Jų nebuvo daug – apie šimtą, tačiau kai kurių kaina siekė ir 100 tūkst. litų. Ar realiai nebuvo registruotinos kitos prekės – elektros bei santechnikos įranga – nežinia.
Manoma, kad sukčiavimo idėja buvo Latvijos piliečių ir viskas iš anksto buvo suplanuota – įmonių vadovai nei turto, nei gyvenamosios vietos neturi. Sukčiautojai turi aiškintis su trijų šalių mokesčių administratoriais. V. Osipovo manymu, organizatoriams turėtų grėsti ne vien mokestinė, bet ir baudžiamoji atsakomybė, tačiau tai spręs latviai.
Dėmesys automobilių sektoriui
Minėtos bendrovės pagrindinė veikla buvo prekyba automobiliais. V. Osipovo teigimu, toks atvejis, kai nėra galutinio pirkėjo, apskrityje pirmas. Paprastai būna nurodoma mažesnė vertė ar neparodomi pardavimai.
Šiemet VMI pradeda vykdyti projektą „Ratai“, kurio tikslas – bendrovių ir gyventojų, prekiaujančių automobiliais bei teikiančių remonto paslaugas, pajamų apskaita, įmonių vadovų turto ir pajamų vertinimas. Tad panašių patikrinimų planuojama ir daugiau.
Dėl Panevėžio AVMI atliktų patikrinimų nuo šių metų pradžios biudžetas pasipildė 5,3 mln. litų. V. Osipovo manymu, bus nustatyta ir daugiau pažeidimų. Tuo labiau kad prižiūrima ir Utenos apskritis. Šiuo metu specialistai yra atlikę tyrimų, po kurių paaiškėjo, kad įmonės nenurodė visų pardavimų arba sumažino vertę – mokėta daugiau, o nurodoma mažesnė suma.
Daiva SAVICKIENĖ
