Būsimieji pirmokai gali tapti nevykusio įstatymo
aukomis. Nuo rugsėjo pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą ir Seimo
patvirtintą Švietimo įstatymą kiekvienas vaikas be jokių išlygų privalės pradėti
lankyti mokyklą, jei jam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri. Nors
tokiam įstatymui, nenumatančiam jokių išimčių dėl vaiko brandumo mokyklai,
nepritaria nei pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai, nei daugelis
pedagogų, taip pat ir tėvų, tačiau ministerijai jų nuomonė nesvarbi. Teisę
spręsti apie vaiko brandą ji pasiliko sau.
Lengvesnių programų link
Dar pernai pedagoginėms psichologinėms tarnyboms bei ugdymo įstaigų specialiojo ugdymo komisijoms buvo leista kai kuriems vaikams atidėti mokyklos lankymą metams, tačiau šiemet jos tegali konstatuoti tik vaiko nebrandumą, o teisės atidėti jo mokslų pradžią neturi. Mokytojai baiminasi, kad dėl tokios naujovės veikiausiai padaugės pagal modifikuotą ir adaptuotą programą besimokysiančių pirmokų, o psichologai jaučia nebegalėsiantys tinkamai atstovauti vaiko interesams.
Gavo pylos
Panevėžio pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Rita Strockienė tvirtina, kad jos vadovaujama tarnyba šiuo klausimu turi vieningą nuomonę: toks įstatymas privalo turėti išimtis, nes kartais susiduriama su ypač sunkiais atvejais, o ir ne kiekvienas septynerių metų vaikas yra subrendęs mokyklai. Direktorė šia tema teigia kalbėjusi su seimūnais, rašiusi raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją, tačiau įstatymo leidėjų įtikinti jį pakoreguoti nepavyko. „Mūsų balsas, kaip sakoma, į dangų nenuėjo“, – konstatavo R.Strockienė. Tarnybos vadovė sako agitavusi ir įstatymu nepatenkintus tėvus kreiptis į ministeriją, bet ir jie gavo pakeitimų nežadančius atsakymus. Kaip svarsto pašnekovė, gal per mažai tėvų kreipėsi, kad niekas į priekį šiuo klausimu nejuda.
Pernai mūsų miesto Pedagoginė psichologinė tarnyba, pasak jos direktorės, mokyklos lankymą leido atidėti 15 panevėžiečių. Dar 95 vaikams neiti į pirmą klasę rekomendavo įstaigų specialiojo ugdymo komisijos. Dėl neva didelio skaičiaus rekomendacijų, kaip prisimena R.Strockienė, panevėžiečiams ministerija davė gerokai pylos. Specialistės manymu, liepti be išimties visiems septynmečiams ir tokio amžiaus sulauksiantiesiems iki kalendorinių metų gruodžio 31 dienos pradėti lankyti mokyklą yra tiesiog nelogiška. Nors išleidusieji įstatymą remiasi vieninteliu argumentu – kad reikalingą pagalbą nebrandūs vaikai gali gauti mokykloje, nesistengiama suprasti, kad jiems reikalingas ne tik intelektinis, bet ir kitoks vystymasis, kurio mokykla pagreitinti negali.
Praktika – ne įstatymo naudai
Būsimų pirmokų tėvų prašymus priimanti „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zina Plepienė prisimena, kad pernai buvo nemažai įstatymo naujove nepatenkintų pirmokėlių tėvų, o kai kuriems iš jų teko nueiti kone kryžiaus kelius bandant įrodyti, kad jų vaikas dar nespėjęs subręsti mokyklai. Ir tik vienam iš jų mokslų pradžią buvo leista atidėti.
Pedagogė nepritaria tam, kad mažiau subrendusiems pirmokams būtų taikomos lengvesnės programos. Galbūt, anot pavaduotojos, jei vaikas išlauktų dar metus, jis būtų pajėgus prisitaikyti ir prie normalių ugdymo sąlygų. Juk šiaip ar taip, žinia apie palengvinto mokymo skyrimą vaikui nė vienam tėveliui nėra maloni. O ir praktika rodo, kad neturinčiam reikiamos brandos pirmokui mokyklinis režimas yra per sunkus. Z.Plepienė siūlo duoti teisę ir tėvams spręsti, kas jų vaikui geriau.
Plačiau skaitykite liepos 4 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
H.Kudirkos nuotr. Leisti ar ne septynerių metų vaiką į mokyklą nuo rugsėjo mėnesio spręs ne tėvai, bet ministerija.
