Panevėžio Skaistakalnio parke įsikūrusio „Pragiedrulių“ kūrybiškumo centro prieigose „pasodintas“ penkių metrų aukščio medis stikliniais lapais.
Kadaise amerikiečio menininko su panevėžiečiais sukurtas ir Juozo Miltinio dramos teatro fojė puošęs medis vienam buvusiam vadovui pasirodė esąs kičas ir buvo pasmerktas virsti atliekomis.
Išgelbėtas nuo sunaikinimo, ilgus metus saugotas antkapius gaminančioje įmonėje, šiemet jis vėl sugrįžo į žmones – šįkart į istorinę sodybą, greta čiurlenančio Žagienio upelio.
Lapams rinko žalio stiklo butelius
Išskirtinį medį skirtingo žalumo atspalvių stikliniais lapais panevėžiečiai išvydo susirinkę į kūrybiškumo centrą per Panevėžio 523-iojo gimtadienio šventę.
Ne vienas prisiminė tokį jau matę. Kadaise šis medis puošė Juozo Miltinio dramos teatro vestibiulį.
„Taip, stiklo medis buvo kurtas Juozo Miltinio dramos teatrui ir stovėjo jo fojė. Tai – Panevėžio bendruomenės kūrinys, kartu ir bendruomeniškumo įrodymas“, – sako Markas Eckstrandas, Panevėžyje jau daug metų gyvenantis amerikietis stiklo menininkas.
Sumanęs stiklo medį, M. Eckstrandas panevėžiečius buvo pakvietęs sukurti jo lapus. Tam buvo renkami žalių atspalvių stiklo buteliai, kurie meniškai perdirbti virto į lapus.
Stiklo lapus kūrė ir moksleiviai, ir miesto gydytojai, ir teatralai, ir kiti panevėžiečiai.
Visi kartu jie pagamino 288 lapus, ir kiekvienas – skirtingas.
Metalinį medžio kamieną bei jo šakas sukonstravo ir į pritaikytą lauko akmenį įmontavo Panevėžio rajone įsikūrusi antkapinius paminklus gaminanti įmonė.
M. Eckstrandas šypsosi prisiminęs, kad sužinoję apie tokį panevėžiečių bendruomenės projektą – stiklo medį, jo globėjais panoro būti politikai, tarp jų – ir tuometis aplinkos ministras.
„Teatre šį stiklo medį pastatėme 2012-ųjų pavasarį, sutarę su tuomečiu direktoriumi Romualdu Vikšraičiu. Deja, medis teatre išbuvo neilgai. Atėjęs kitas vadovas jį iškėlė, bet aš apie tai nebuvau informuotas“ , – pasakoja M. Eckstrandas.
R. Vikšraitis J. Miltinio dramos teatrui vadovavo 2010–2017 metais. Vėliau jį pakeitė Linas Marijus Zaikauskas. Jo sprendimu teatre stiklo medžio nebeliko.
Kūrinį įvardijo kiču
„Taip, L. M. Zaikauskas nusprendė iš teatro iškeldinti tą medį. Juolab kad tuomet čia vyko remontas. Po jo nebeliko ne tik medžio, bet ir ankstesnių teatro fojė šviestuvų“, – pamena J. Miltinio dramos teatro vadovo pavaduotojas Donatas Petrakovas.
Stiklo medį iš teatro išsivežė įmonė, prisidėjusi prie jo gaminimo.
„Labai gerai prisimenu Zaikausko skambutį. Jis iškėlė ultimatumą: arba išsigabenat stiklo medį, arba atiduodame jį antrinėms žaliavoms. Kičo man nereikia, sakė“, – pasakoja šios įmonės direktorius Alvydas Krikščiūnas.
Verslininkas pamena, kad juos buvo susiradęs M. Eckstrandas ir pasiūlė tapti bendruomenei skirto projekto bendraautoriais.
„Vaikai ir suaugusieji, pamokyti Marko, gamino lapus tam medžiui, o įmonėje tuomet dirbę kalviai, kurių, beje, vienas totorius, kitas – lenkas, nukaldino medžio kamieną, jo šakas. Dar ir pats braižiau to medžio modelį“, – sako A. Krikščiūnas.
Jis šypsosi, kad stiklo medis tapo ne tik bendruomeniniu, bet ir tarptautiniu projektu.
„Todėl kai iš buvusio teatro vadovo išgirdau, kad šitas medis – tik perdirbti tinkantis kičas, pasijutau tarsi man būtų spjauta tiesiai į širdį. Neliko ką daryti, medį parsivežėme į savo įmonę ir iki pat šių metų jį saugojome“, – prisipažįsta A. Krikščiūnas.
Šį medį, sako verslininkas, įmonė būtų ir toliau saugojusi, bet sulaukė M. Eckstrando skambučio. Menininkas paprašė kūrinį atgabenti į Skaistakalnio parke esančius „Pragiedrulius“. Tai ir buvo padaryta.
Vietoj neprigijusiojo – stiklinis
„Pragiedrulių“ dailės studijos kuratorė-edukatorė Jolita Puleikytė teigė, kad šio kūrybiškumo centro lankytojus pamokyti stiklo kūrybos paslapčių M. Eckstrandas pasisiūlė daugiau nei prieš metus. Tiek laiko jiedu veda stiklo edukacijas. Pats M. Eckstrandas darbuojasi vien iš idėjos – už edukacijas atlygio jis negauna.
Tapęs „Pragiedrulių“ savanoriu, kaip teigia J. Puleikytė, šis stiklo menininkas atkreipė dėmesį, kad kūrybiškumo centrui tiktų kitados J. Miltinio dramos teatrui kurtas stiklo medis. Radus medžiui vietą, jis ir buvo atgabentas bei pasodintas.
„Iškalbinga, kad ten, kur dabar stovi stiklo medis, „Pragiedrulių“ projektą rengę architektai buvo numatę vietą tikram medžiui, jis ir buvo pasodintas, bet, deja, neprigijo“, – pasakoja J. Puleikytė.
Ji apgailestavo, kad iš teatro išguitą kūrinį vežant į įmonę Panevėžio rajone, vėliau gabenant į „Pragiedrulius“, sudužo ne vienas stiklinis lapas. Tačiau ir šios duženos bus panaudotos.
J. Puleikytė atkreipė dėmesį, jog „Pragiedrulių“ teritorijoje yra ir jau vystantis maumedis. M. Eckstrandas puoselėja planus perlieti apdaužytus stiklinius lapus ir juos, galbūt jau tapsiančius maumedžio spygliais, užkabinti ant mirštančio medžio. O kurti tokių stiklinių spyglių vėl planuojama pakviesti panevėžiečius.
