Nuosavos pastogės neturintiems vargingiems panevėžiečiams – maloni žinia iš Vyriausybės. Šiemet iš valstybės biudžeto Aukštaitijos sostinei numatyta skirti 600 tūkst. Lt socialiniams būstams įsigyti. Savivaldybė planuoja už tiek nupirkti maždaug dešimt butų.
Visiems nakvynės namų gyventojams rusena viltis vieną dieną sulaukti Savivaldybės pranešimo apie suteikiamą pastogę. Šįmet jų svajonė šiek tiek priartės. Panevėžiui Vyriausybė numačiusi 600 tūkst. litų socialiniams būstams įsigyti.
Pastoge socialiai remtiniesiems susirūpinusi valdžia rengia ir naują būstų skyrimo tvarką. Ji turėtų baigti „pageidavimų koncertą“ – planuojama, kad tris kartus atsisakiusieji siūlomo buto būtų išbraukti iš laukiančiųjų eilės.
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistai pripažįsta, kad dabar įstatymo nevaržomi kai kurie varguoliai nepasikuklina pateikti netrumpą pageidavimų sąrašą.
Miesto centras, antras ar trečias aukštas ir europinis remontas – tokius eilėje socialinio būsto laukiančiųjų reikalavimus Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei Rasai Rimšienei tenka išklausyti ne taip jau retai.
„Yra tam tikras kontingentas žmonių, kuriems kad ir ką siūlytume, viskas negerai. Netinka Staniūnų g., J. Janonio g., randa prie ko prikibti net pasiūlius Aukštaičių g. ar panevėžiečių vertinamą Statybininkų g. rajoną“, – sako R. Rimšienė.
Specialistė pripažįsta išgirstanti neįtikėtinų istorijų. Neseniai viena moteriškė, gavusi socialinį būstą, raudodama atėjo jo atsisakyti. Išgirdę priežastį Savivaldybės darbuotojai nežinojo, verkti, juoktis, kunigą ar gydytoją kviesti.
Vargšė moteris nebedrįso į butą kojos kelti, kai jį remontavęs statybininkas papasakojo matęs vaiduoklį. Išgąsdintai moteriškei išsikrausčius, socialinis būstas atiteko kitam gyventojui. Šis kol kas neatėjo į Savivaldybę skųstis vaiduokliais.
Atsijos piktnaudžiautojus
Seimą pasiekusiame naujame įstatymo projekte sugriežtinta įtraukimo į eilę socialiniam būstui gauti ir išbraukimo iš jos tvarka.
Įrašytieji į eilę būstui gauti privalėtų kasmet pateikti pajamų ir turto deklaracijas. Šiuo metu jų reikalaujama tik du kartus – kai socialiai remtinasis parašo prašymą būstui ir kai sulaukia Savivaldybės pasiūlymo.
Įstatymo pataisos taip pat įpareigotų socialinio būsto nuomininkus deklaruoti pajamas. Joms padidėjus 20 proc. šiuo metu nustatytos ribos, gyvenamąjį plotą iš Savivaldybės tektų nuomotis jau rinkos kaina.
„Valstybė kuria įstatymus, bet iki šiol konkrečiai nereglamentuoja tam tikrų svarbių dalykų. Pavyzdžiui, niekur nėra apibrėžta, kad žmogui atsisakius pasiūlyto būsto jį galima išbraukti iš eilės. Tai būtų labai gerai, nes atsisijotų tie, kurie nori tik pasinaudoti valstybe“, – mano R. Rimšienė.
Nuoma – pigi
Šiuo metu į socialinį būstą gali pretenduoti vieniši asmenys, jei jų pajamos per metus neviršija 11 tūkst. litų, o turimas turtas vertinamas ne daugiau nei 19500 Lt. Dviejų ar trijų asmenų šeimos, pageidaujančios socialinio būsto, metinių pajamų riba – 22 tūkst. Lt, turto vertės – 39 tūkst. Lt.
Keturių ir daugiau asmenų šeimoje vienam negali tekti daugiau nei 6600 Lt per metus ir kiekvienam šeimos nariui gali priklausyti turto ne daugiau nei už 19500 Lt.
Panevėžyje socialiai remtinieji turėtų džiaugtis už valdiškus būstus mokantys mažiausiai iš didmiesčių. Nuomos mokestis, apskaičiuotas pagal Vyriausybės nustatytą formulę atsižvelgiant į buto plotą, namo statybos metus, aukštą, mikrorajoną ir kt., Panevėžyje tesiekia vidutiniškai 70 ct už kvadratinį metrą.
„Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje socialinių būstų nuomos mokestis beveik siekia rinkos kainas“, – sako R. Rimšienė.
Prašančiųjų armija auga
Šiais metais Savivaldybė už valstybės lėšas planuoja rinkos kaina nupirkti apie dešimt 1–3 kambarių butų. Paklausiausi, pasak R. Rimšienės, vieno kambario.
„Bendroje eilėje būstui daugiausia po du ar tris asmenis šeimų, neįgaliųjų ir našlaičių eilėje beveik visi po vieną ar du“, – teigė R.Rimšienė.
Nors butų laukia ir gausios daugiavaikės šeimos, o kiekvienam jos nariui priklausytų 10–14 kvadratinių metrų, tačiau erdvūs būstai nepaklausūs dėl brangaus jų išlaikymo.
„Viena penkis vaikus auginanti moteris, gavusi 60–84 kv. m socialinį butą, turbūt jau po mėnesio į skolas įklimptų“, – mano Savivaldybės darbuotoja.
Šiuo metu Savivaldybė socialiai remtiniesiems yra suteikusi apie 500 būstų. Eilėje pastogės laukia 1156 asmenys. Kai kurie prašymus pateikę ir prieš dešimtmetį.
Greičiausiai juda našlaičių eilė. Įstatymas jiems numato pirmenybę, todėl, pasak R. Rimšienės, 2008-aisiais prašymus skirti socialinį būstą pateikę našlaičiai gali tikėtis jau greitai sulaukti pastogės.
Per praėjusius metus Savivaldybė pastoge aprūpino 21-ą šeimą, tačiau į eilę įstojo dar 66 asmenys.
Nors, anot R. Rimšienės, prašymų būstams kasmet daugėja, tačiau toks socialiai remtinų žmonių antplūdis, kokio Savivaldybė sulaukė 2009-aisiais, nepakartotas. Tais metais pastogės prašė šimtai panevėžiečių.
Valdininkė svarsto, kad tuomet tokį jų aktyvumą lėmė 2008-aisiais benamiams nusišypsojusi sėkmė, kai gavusi apie 3 mln. Lt Savivaldybė renovavo buvusį mokyklos bendrabutį Staniūnų g. ir jame įrengė 44 socialinius būstus.
Svetimo gero nesaugo
Pernai Panevėžiui Vyriausybė socialiniams būstams įsigyti skyrė 700 tūkst. Lt. Iš jų 100 tūkst. Lt Savivaldybei teko grąžinti nesugebėjus nupirkti vieno kambario butų. Iš viso buvo nupirkta dešimt vieno–trijų kambarių socialinių būstų.
Valstybės suteikiamą galimybę turėti namus vertina ne visi. Savivaldybės išlaidos už neprižiūrėtų ir nugyventų butų remontą per metus siekia vidutiniškai 200 tūkst. litų – tiek, kiek surenkama lėšų už socialinių būstų nuomą.
Nuplėšyti tapetai, aptrupėjęs tinkas, nešvarios sienos, sulaužytos socialinių būstų durys – su tokia realybe, R. Rimšienės nuomone, susiduria visos savivaldybės.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
