„Patarti žmonėms, kaip konkrečiai reikėtų
elgtis esant tokiai šalies ekonominei situacijai, neįmanoma. Tai lyg nurodinėti,
kaip pasiekti kelionės tikslą važiuojant tirštame rūke. Todėl yra tik viena
bendra taisyklė – vengti staigių judesių prie vairo ir posūkių, – sakė SEB banko
šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. – Tačiau tai ir matyti –
stiprėjant ekonomikos atokvėpio nuotaikoms ir augant nerimui dėl mūsų ekonomikos
konkurencingumo, gyventojų finansinis elgesys tampa atsargesnis.“
Drąsos nepraradusiesiems banko finansų analitikė nepataria vienaip ar kitaip vertinti infliacijos kaip preteksto pingant pinigams jų dar daugiau pasiskolinti.
„Išaugusi infliacija neturėtų tapti paskata skolintis. Net jeigu pajamos leidžia lengvai pasiskolinti, reikia labai atsargiai prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, – perspėjo J.Varanauskienė. – Taip elgtis pravartu ne tik dėl įtampos darbo rinkoje, bet ir dėl akivaizdžiai augančios skolinimosi kainos.“
Sukrėtimams purtant finansų rinkas daugelio šalių centriniai bankai sumažino bazines palūkanų normas, tačiau palūkanos tarpbankinėje rinkoje ir kreditų palūkanos komercinių bankų klientams nesumažėjo. Tai, pasak ekspertės, atsitiko ir dėl to, kad bankai nepasitiki vieni kitais, ir todėl, kad jei ir skolina vieni kitiems, tą daro tik už didesnius procentus.
„Norint ramiau jaustis dėl ateities, svarbiausia realiai įvertinti šalyje vykstančius pokyčius – lėtėjančią ekonomiką, išaugusią infliaciją, brangstantį skolinimąsi. Laikas pasirengti gyventi ne tokiomis palankiomis sąlygomis, – perspėjo J.Varanauskienė. – Tikimybė netekti darbo išaugo daugeliui gyventojų, todėl dabar itin svarbu sukaupti būtinąją pinigų atsargą.“
Nors dėl išaugusios infliacijos šalis, ko gero, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo susidūrė su neigiamomis indėlių palūkanomis, gyventojai atvirai demonstruoja, kad geriau „žvirblis saujoje nei briedis lankoje“.
„Indėlių bankuose, nors palūkanos mažesnės už infliacijos rodiklį, daugėja, – tikino SEB finansų ekspertė. – Bankai pastaruoju metu didina palūkanas, tačiau tai neapsaugo indėlininkų nuo nuostolių.“
Indėliai lieka patraukliausia galimybe taupyti, nes, anot ekspertės, žmonės šiuo laikotarpiu nelinkę rizikuoti investuoti pinigų į akcijas ar turtą, nes nėra tikri, kas visų rinkų laukia ateityje. Tiesiog šiuo metu žmonės labiausiai nori stabilumo. Nors ir ta ramybė šiais laikais taip pat kainuoja – tiek, kiek infliacija yra didesnė už palūkanas.
„Vis dėlto šiuo metu galima pinigus ir sėkmingai „įdarbinti“. Yra neblogų galimybių pigiai įsigyti vertybinių popierių ir vėliau, atėjus tinkamam laikui, parduoti brangiau. Tačiau, kaip ir minėjau, tai gali daryti tik tie, kurie „vairuodami rūke“ gerai orientuojasi ir stebi prietaisų skydelį, – paaiškino J.Varanauskienė. – Ne tokie atidūs ir finansiškai jautrūs žmonės (neturintys aiškios pajamų perspektyvos) neturėtų rizikuoti investuodami tokiu sudėtingu metu.“
Esant nestabiliai situacijai rinkoje, finansų ekspertai investuotojams pataria rinktis periodinio investavimo taktiką – pasinaudojus proga pirkti pigiau, bet investuoti ne po daug. Investavusiesiems patariama turėti kantrybės ir nepasiduoti panikai.
„Nuosmukis nesitęs amžinai, todėl, jei jau esate investavę, nepatariu parduoti turimų investicijų sumažėjusia kaina, – sakė ekspertė. – Nebent taip pasielgti verčia ypač svarbios aplinkybės.“
Darius SKIRKEVIČIUS
