Narystės PTO šalininkai teigia, kad jos teikiama informacija apie tendencijas, statistika, itin praverčia kuriant ateities planus, ieškant būdų pritraukti turistų.
Lietuvai ruošiantis palikti 154 šalis vienijančią Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizaciją (PTO), ketinanti žengti tokį žingsnį praneša ir Latvija. Abiejose valstybėse netyla diskusijos tarp narystės PTO šalininkų ir priešininkų. Pati organizacija šalių noro atsisakyti narystės kol kas nekomentuoja.
Lietuva prie PTO prisijungė 2003 metais ir nuo tada sumokėjo maždaug 1,15 mln. litų nario mokesčio. Mūsų šalies Ūkio ministerija teigia, kad šios išlaidos yra gerokai per didelės, o gaunama nauda – gerokai per maža. Todėl ketinama šią organizaciją palikti.
„Didžioji dalis turizmo infrastruktūros plėtros, turizmo rinkodaros projektų yra įgyvendinami naudojant Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšas, o beveik pusė nacionalinio biudžeto gaunamų asignavimų turizmo programoms įgyvendinti yra skiriama PTO nario mokesčiui sumokėti“, – rašoma Ūkio ministerijos Vyriausybei teikiamame nutarimo projekte, kurį ši turėtų svarstyti trečiadienį.
Jeigu nutarimo projektui bus pritarta, Vyriausybė kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši Seimui pateiktų analogišką sprendimo projektą.
Pritaria ne visi
Tačiau Ūkio ministerijos nuomonei, kad narystė PTO mūsų šaliai yra nenaudinga pritaria ne visų su turizmu susijusių Lietuvos institucijų atstovai.
Siūlymas palikti PTO prieš jam nugulant ant Vyriausybės stalo, dar gegužės 20 dieną, buvo svarstomas Turizmo tarybos posėdyje. Jame dalyvavo 10 tarybos narių ir, balsuojant dėl Lietuvos išstojimo iš PTO, balsai pasiskirstė po lygiai: 5 prieš ir 5 už. Todėl lemiamas žodis atiteko posėdžio pirmininkui ūkio ministrui Rimantui Žyliui.
„Aš, atstovaujanti visus Lietuvos kurortus, balsavau prieš. Narystė tokiose pasaulio organizacijose, ypatingai Jungtinių Tautų organizacijose, yra brangi, bet – vienareikšmiškai – reikalinga. Jeigu tavęs nėra ten, tavęs nėra niekur“, – portalui IQ.lt antradienį sakė Lietuvos kurortų asociacijos direktorė Jurgita Kazlauskienė.
Ji vardijo, kad valstybėms narėms naudingi PTO organizuojami renginiai, kuriuose galima pasisemti reikalingų žinių, palyginti situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse. Organizacijos atliekami tyrimai, kaupiama statistinė informacija esą praverčia kuriant ateities strategijas.
Minėto Turizmo tarybos posėdžio protokole teigiama, kad dėl išstojimo iš PTO būtinybės abejojo ir Susisiekimo ministerijos atstovė Agnė Katkutė. Ji atkreipė dėmesį, kad narystės mokestis yra nedidelis, palyginus su nauda, kuri galėtų būti gauta aktyviai dalyvaujant PTO veikloje.
Tačiau Ūkio ministerijos atstovai tvirtino, kad išstojimas iš PTO yra gerai apgalvotas. Lietuva, dalyvaujanti Europos kelionių komisijos veikloje, nenukentės, nes pastaroji organizacija renginius dažnai organizuoja su PTO.
Latviai daro tą patį
Latvija, į PTO įstojusi vėliau nei Lietuva, taip pat ketina šią organizaciją palikti. Latvijos ekonomikos ministerijos turizmo skyriaus vadovė Marina Pankova portalui IQ.lt aiškino, kad išsivysčiusiai Europos šaliai nenaudinga mokėti nario mokestį ir priklausyti organizacijai, kuri orientuojasi į pagalbą gerokai mažiau išsivysčiusioms šalims.
Tačiau ji patikslino, kad kol kas dar nėra iki galo aišku, ar Latvija tikrai paliks PTO. Išstojimą iš organizacijos inicijuojanti ministerija tai esą dar turi aptarti su turizmo sektoriaus dalyviais, o vėliau tam pritarti turės šalies parlamentas.
Tiesa, Latvijos turizmo plėtros agentūros vyresnioji strateginio planavimo specialistė Inese Širava neslėpė, kad šalis iš narystės PTO gavo naudos. „Narystė PTO yra naudinga, jeigu šalis intensyviai dalyvauja jos veikloje, rodo iniciatyvą, o ne laukia, kol ją parodys PTO“, – dėstė I. Širava.
Ji sakė dvi praėjusio mėnesio savaites praleidusi Ispanijoje, kur įsikūrusi PTO vadovybė, geriau susipažinusi organizacijos veikla ir matanti naujų galimybių gauti naudos iš narystės. Iki šiol Latvija esą dalyvaudavo įvairiuose edukaciniuose projektuose, mainų programose, naudojosi elektronine biblioteka, kurioje sukauptą informaciją, tyrimų duomenis naudodavo ateities planų kūrimui.
PTO dar nekomentuoja
Savo ruožtu 154 valstybes vienijanti PTO šalių ketinimų atsisakyti narystės kol kas nekomentuoja.
„Tai labai jautrus klausimas“, – IQ.lt sakė organizacijos atstovė Kate Holmes. Penktadienį ji žadėjo PTO komentarą pateikti artimiausiomis dienomis, tačiau to dar nepadarė.
Svarbiausios PTO politikos formavimo kryptys ir veikla – darnios turizmo plėtros skatinimas, turizmo tyrimai, statistinių duomenų rinkimas, ekonominės plėtros, prekybos liberalizavimo, viešosios ir privačios partnerystės skatinimas, turizmo paslaugų kokybės gerinimas, turizmo veiklos regionuose aktyvinimas, mokymų, seminarų, konferencijų organizavimas ir kt.
Lietuva į PTO įstojo 2003, o Latvija – 2005 metais. Estija šiai organizacijai nepriklauso.
