Ričardui Berankiui naujieji metai kol kas klostosi puikiai. Jis ne tik po dvejų metų pertraukos sugrįžo į prestižinį „Australian Open“ turnyrą, bet ir iškovojo jame įspūdingą pergalę.
Pirmame rate jis rezultatu 6:2, 7:6(5), 7:5 įveikė ukrainietį Sergejų Stakovskį. Tačiau ši pergalė atrodo formalumas palyginti su antruoju ratu, kur lietuvis įveikė 28-ąją pasaulio raketę vokietį Florianą Mayerį (6:2, 6:3, 6:1).
2013-ieji R. Berankiui gali būti tramplinas šuoliui į padanges. Praėję metai jam buvo tarsi banguojanti jūra. Sportininkas pagaliau išsigydė traumas, pradėjo vėl dalyvauti turnyruose, tikėjosi tapti pirmuoju Lietuvos tenisininku, dalyvavusiu olimpinėse žaidynėse. Tačiau olimpinės viltys liko neišsipildžiusios: Tarptautinė teniso federacija nesuteikė perspektyviajam lietuviui vardinio kvietimo ir, užtuot Londone kovojęs su stipriausiais pasaulio tenisininkais, jis išvyko į ATP 250 serijos „Farmers Classic“ turnyrą Los Andžele.
Turnyras Angelų mieste jam susiklostė puikiai – R. Berankis tapo pirmuoju mūsų šalies tenisininku, patekusiu į ATP serijos turnyro finalą. Tiesa, finale jis per mažiau nei valandą nusileido labiau patyrusiam amerikiečiui Samui Querrey (0:6, 2:6).
Vėlesni turnyrai Vašingtone (ATP 500 serija) ir Niujorke („US Open“) klostėsi pagal panašų scenarijų: Ričardas baigdavo kovas antrame arba trečiame rate ir keldavo sparnus į kitą turnyrą – Sankt Peterburge, Naujajame Orleane, Stokholme, Valensijoje. Tačiau Los Andželo sėkmės jis taip ir nesugebėjo pakartoti: arba apmaudžiai klysdavo pats, arba Fortūna jau antrame rate padovanodavo itin stiprų oponentą, arba jis tiesiog neišnaudodavo visų savo galimybių.
Tokiais amerikietiškais kalneliais ir nuolatinio klajūno dalia didžiausia Lietuvos teniso viltis gyveno iki pat metų galo. Tiesa, toks aktyvus dalyvavimas turnyruose ne tik papildė jaunojo sportininko kišenę, bet ir lėmė, kad per mažiau nei pusę metų R. Berankis pakilo beveik per 30 vietų ATP reitinge (nuo 141 vietos liepą iki 113 vietos gruodį). Ir paklojo pamatus pasiruošti naujam 2013 m. sezonui.
O šis sezonas Ričardui bent kol kas klostosi kone idealiai. Jis sužaidė jau septynis mačus ir iškovojo net šešias pergales. Vienintelis pralaimėjimas kol kas patirtas „Brisbane International“ varžybų antrame rate, kur R.Berankis nusileido amerikiečiui Denisui Kudlai. Tačiau Ričardas ir jo komanda jau žinojo, kad po dešimties dienų laukia vienas didžiausių metų iššūkių – Didžiojo kirčio „Australian Open“ turnyras. Todėl dar būnant Brisbene tiek paties tenisininko, tiek jo trenerių mintys greičiausiai jau skriejo link Melburno, kur sausio 9 d. prasidėjo vieno svarbiausių metų turnyrų atranka.
O čia R. Berankis kol kas rodo pavydėtiną formą. Peteris Gujowczykas pirmame atrankos etape? Ričardui prireikė kiek daugiau nei vienos valandos ir jis keliauja toliau. Kas dar? Bradley Kahnas. Šiek tiek vargo, šiek tiek įtampos, tačiau R. Berankis parodė geležinę valią ir 4:6, 6:4, 6:2 įveikė varžovą. Čilietis Paulas Capdeville turbūt pats nesuprato, ką jam padarė lietuvis: neprireikė nė valandos ir P. Capdeville iškeliavo į saulėtąją gimtinę, o Ričardas po dvejų metų pertraukos pateko į pagrindinį „Australian Open“ turnyro etapą.
Čia jis jau nugalėjo du priešininkus, o trečiajame rate susitikimas su trečiąja pasaulio rakete ir olimpiniu čempionu britu Andy Murray’umi.
Pastarosios tendencijos kol kas leidžia galvoti apie visų atsimenamą 2011 m. pasaką, kai R. Berankiui po kojomis krito Davidas Nalbandianas, o jo pavardė spaudoje buvo linksniuojama dažniau nei bet kurio kito Lietuvos sportininko. 2011 metais R. Berankis taip pat buvo pasiekę pasiekė trečią „Australian Open“ ratą. Jame lietuvį rezultatu 6:2, 6:2, 6:1 įveikė tuometė septintoji pasaulio raketė ispanas Davidas Ferreras.
2013 m. sezonas iš esmės bus tas lūžio taškas Ričardo karjeroje. 22 metų sportininkas jau yra pasiekęs tą amžių, kai vadintis vien perspektyviam nebegalima. Jis vėl yra arti geriausių tenisininkų šimtuko, tačiau sustoti negalima. Jeigu R. Berankis išvengs traumų, pats turi nuspręsti, kuria linkme judėti: tapti sudužusia viltimi, taip ir nepasiekus karjeros aukštumų, ar metų pabaigoje varžytis bent jau dėl geriausio Lietuvos sportininko vardo.
