Sekmadienio naktį Paįstrio seniūnijoje, Pragarėlės kaime kilęs gaisras be namų paliko šeimą. Kol atvyko ugniagesiai gelbėtojai, medinis namas supleškėjo iki pamatų.
Ugnies liežuviai medinį namą sunaikino akimirksniu, jo gyventojai liko be stogo virš galvos. U. Mikaliūno nuotr.
Pranešimą Bendrasis pagalbos centras gavo sekmadienį kelios minutės prieš pirmą valandą nakties. Pats pirmasis namo prieangyje liepsnas pastebėjo iš kaimo bendruomenės namuose vykusios rudenėlio šventės į namus su draugu grįžęs šeimininkės sūnus. Bandydamas iš namo išnešti degančią lovą, vaikinas apdegė rankas.
Gelbėdamiesi nuo aitrių dūmų, vaikinai išdaužė namo langą. Netrukus liepsnos apėmė visą namą. Atvykus pirmiesiems ugniagesių gelbėtojų ekipažams, medinis vieno aukšto su mansarda namas jau degė atvira liepsna. Per gaisrą nudegė namo stogas, išdegė perdanga ir namo vidus.
„Liko tik nuodėgulių krūva. Ugnis sunaikino viską iki pamatų. Didžiulė tragedija, bet visa laimė, kad visi liko sveiki, apsieita be aukų. Seniūnija prisidės kiek galės, parems pinigais, kiek girdėjau, kaimynai taip pat ruošiasi padėti įvairiais daiktais. Bėda tik ta, kad nebeliko kur gyventi. Vienas iš variantų, kad iš pradžių bandys kurtis ūkiniame pastate, aišku, tai laikina, visą gyvenimą juk sandėliuke negyvens, matysime, ką toliau daryti“, – „Sekundei“ sakė Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
Kol kas moterį su sūnumi priglaudė brolis. Anot Pragarėlės ir Adomavos bendruomenės pirmininkės Reginos Žaliauskienės, blogiausia, kad sudegė ne tik užgyventas turtas, bet ir visi dokumentai. Tik per stebuklą išliko sudegusio namo bei žemės dokumentai bei keletas drabužių, kurie buvo ugnies nepaliestame namo kampe. Bendruomenė kiek galėdama padės nelaimės ištiktiems žmonėms.
„Mūsų kaime gyvena daugiausia pensininkai, tad nelabai ir kuo galės padėti, nebent daiktais. Ūkininkas iš Puodžiūnų kaimo dovanojo šaldytuvą, lovą, fotelius. Mes nuvežėme maisto, likusio po rudenėlio šventės. Moterys surinko indų, patalynės, kitų reikalingų daiktų. Kol ji neturi stogo virš galvos, neturi ir kur dėti daiktų, todėl daugiau galėsime padėti tik kai ras kur gyventi. Gal seniūnija skirs kokį kampą. Netoli yra jos vyro nedidelis butas, bet su vyru ji nesutaria ir nežinia, ar iš ten nebus išvaryta“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė.
U. Mikaliūno nuotr.:
