Brangstant maistui, būsto išlaikymui ir transporto paslaugoms, gyventojams lieka mažiau pinigų drabužiams, pramogoms.
Spalį metinė infliacija buvo mažiausia nuo šių metų kovo. Tačiau dėl brangstančių maisto produktų, didėjančių išlaidų būstui ir transportui gyventojai iš mažėjančios infliacijos naudos vargiai turės.
Statistikos departamento teigimu spalį metinė infliacija siekė 4,2 proc. ir buvo mažiausia nuo kovo. Kovą metinė infliacija siekė 3,8 proc., o vėlesniais mėnesiais viršijo 4,2 proc. Gegužę šis rodiklis netgi buvo pasiekęs 5 proc. ribą.
Spalio metinį kainų pokytį, anot statistikų, lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, transporto prekės ir paslaugos ir atpigusios poilsio ir kultūros bei ryšių prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekės per metus pabrango 5 proc., paslaugos – 1,5 proc.
„Didžiausios išlaidos namų ūkių biudžete yra būsto išlaikymui, maistui ir transportui. Jeigu šitose grupėse yra kainų mažėjimas, tai tada namų ūkiai kažkiek jaučia“, – IQ.lt komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Tačiau, anot jos, jeigu stebimas išlaidų maistui, būstui ir transportui didėjimas, jis suvalgo likusius pinigus, kuriuos namų ūkiai galėtų skirti laisvalaikiui, rūbams ar kitiems dalykams. „Tokia paprasta matematika“, – sakė O. Bložienė.
Spalį brango avalynė ir drabužiai
Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių ir paslaugų kainos spalį, palyginus su rugsėju, padidėjo 0,1 proc. Vartojimo prekių kainos spalį padidėjo 0,2 proc., paslaugų kainos sumažėjo 0,4 proc.
Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę drabužiai ir avalynė, transporto prekės ir paslaugos, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir atpigusios poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.
Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką darė dėl naujų rudens–žiemos sezono kolekcijų pasirodymo 2,2 proc. padidėjusios drabužių ir 2,5 proc. – avalynės kainos. Kiti aprangos gaminiai ir reikmenys pabrango 8,2 proc., avalynės taisymas – 0,6 proc., audiniai drabužiams – 0,8 proc.
Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 5,5 proc. pabrangusios suskystintos automobilinės dujos, 1,7 proc. – dyzeliniai degalai, 0,2 proc. – benzinas ir 7,8 proc. atpigusios keleivinio oro transporto paslaugos.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų padidėjimą lėmė 3,2 proc. pabrangusios suskystintos dujos maistui gaminti, 0,8 proc.– kietasis kuras ir 0,7 proc. atpigusios būsto priežiūros ir remonto medžiagos, 1,4 proc. – būsto nuomos paslaugos.
Poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų kainų pokytį lėmė 6,1 proc. atpigusios atostogų išvykos, 1 proc. – duomenų apdorojimo įrenginiai, 1,5 proc. – vaizdo aparatūra ir 0,4 proc. pabrangusios poilsio ir kultūros paslaugos, 1,2 proc. – gėlės.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 4,2 proc. atpigusios daržovės ir bulvės, 1,6 proc. – kava, arbatžolės, kakava, 0,6 proc. – mineraliniai vandenys, gaivieji gėrimai ir sultys, 2,1 proc. pabrangę vaisiai ir uogos, 2,4 proc. – šokoladas ir kiti konditerijos gaminiai, 0,7 proc. – žuvys ir jų produktai.
