Praėjusią savaitę Europos Komisija patvirtino Lietuvos partnerystės sutartį, pagal kurią iš skirtingų fondų Lietuvai per septynerius metus bus skirta daugiau kaip 23 milijardai litų Europos struktūrinių ir investicinių fondų paramos. Tiesa, pinigus skirstytis bus galima tik po oficialių derybų su Europos Komisija.
Panevėžys už europinę paramą per artimiausius septynerius metus tikisi kompleksiškai sutvarkyti teritoriją, išsidėsčiusią palei Nevėžį. U.Mikaliūno nuotr.
Nors iki rudens, kada bus atrištas pinigų maišas, liko dar keli mėnesiai, į paramą pretenduojantys Lietuvos regionai jau susiplanavo, kur panaudos europines lėšas, skirtas 2014–2020 metams.
Tikėtina, kad Lietuva tokio dydžio paramą gaus paskutinį kartą, mat parama smarkiai mažinama, kai šalis pasiekia 75 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Lietuvai iki šio rodiklio liko tik pora procentinių punktų – jau dabar Lietuva pasiekė 73 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Kaip teigė Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Sergėjus Krišpinovičius, 2007–2013 m. Europos Sąjungos parama buvo nukreipta daugiau į regioninius augimo centrus, problemines teritorijas bei kaimo vietoves, o kitų septynerių metų parama bus paskirstyta pagal regionus, padalytus į 3 dalis: kaimo vietovės, kur gyvena nuo 1 iki 6 tūkst. žmonių, maži ir vidutiniai miestai su 6–100 tūkst. gyventojų ir penki didieji Lietuvos miestai. Iš Vidaus reikalų ministerijos administruojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų kaimo vietovėms žadama skirti apie 165 mln. litų, mažiems ir vidutiniams miestams – 382,2 mln., o didiesiems miestams – 707,472 mln. litų.
„Dar prieš porą metų didieji miestai pradėjo rengti planus, kokias problemines teritorijas norėtų sutvarkyti, pasinaudoję Europos Sąjungos parama. Tai galėjo būti arba problemiškas gyvenamasis rajonas, arba teritorija, turinti traukos centro požymių. Lėšos gali būti skiriamos viešųjų pastatų, statinių atnaujinimui, modernizavimui, pritaikymui bendruomenės, smulkiojo ir vidutinio verslo poreikiams, sporto ir laisvalaikio infrastruktūrai ir panašiai. Teritorija turi būti aiškiai nubrėžta ir numatytas kompleksinis, o ne pavienių objektų tvarkymas“, – reikalavimus vardijo S. Krišpinovičius.
Į šį traukinį spėjo įšokti ir Panevėžys. Tiesa, kiek lėšų bus skirta Aukštaitijos sostinei, dar nėra aišku. Anot S. Krišpinovičiaus, kai bus baigtos derybos su Europos Komisija, bus daug paprasčiau planuotis darbus ir savivaldybės galės pateikti galutinius variantus.
„Tikslias sumas, kiek bus skirta Panevėžiui, dar sunku įvardyti. Tai priklausys ir nuo miesto valdžios sugebėjimo pasinaudoti parama, mat europines lėšas skirsto ir kitos ministerijos“, – „Sekundei“ teigė S. Krišpinovičius.
Platūs užmojai
Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Dianos Bajorūnės teigimu, kokia teritorija turėtų būti tvarkoma už ES paramos pinigus, buvo svarstoma kone dvejus metus, savo pasiūlymus galėjo teikti ir verslo atstovai, ir bendruomenės, ir eiliniai panevėžiečiai.
„Diskusijos dėl objektų, kurie turėtų būti sutvarkyti, dar nėra baigtos, nes nežinome, kokią paramą gausime. Tik esame apsibrėžę teritoriją – aplink Nevėžio upę kompleksiškai sutvarkyti miestą“, – sakė D. Bajorūnė.
Nevėžio upė pasirinkta neatsitiktinai: darbo grupės, rengusios projektą, atstovų teigimu, Nevėžis yra tarsi miesto stuburas, ties kurio atšakomis išsidėstę daug svarbių miesto objektų. Norima sutvarkyti ne tik Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio parką, Bendruomenių rūmus, „Aukštaitijos“ sporto kompleksą, bet ir mažiau patrauklias vietas: Jaunimo sodą, Sausio 13-osios skverą, Nepriklausomybės aikštę bei kitas žaliąsias erdves ir jų prieigas. Taip atsirastų daugiau vietų poilsiui bei turizmui, taip pat padaugėtų automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo bei šunų vedžiojimo aikštelių, atnaujintų dviračių takų ir gatvių, atsirastų pirmasis mieste oficialus patrauklus paplūdimys.
Už europinius pinigus rengiamasi sutvarkyti ir verkiant remonto jau seniai prašančius pėsčiųjų tiltą Kultūros ir poilsio parke ar rekonstruoti autobusų stotį bei sutvarkyti aplinką aplink ją. Planuojama gerinti ir gyvenamąją aplinką: pirmajame etape bus tvarkomi centre esančių, o antrajame etape – toliau nuo centro esančių mikrorajonų (Tulpių, Klaipėdos g.) gyvenamųjų namų kiemai.
Numatoma plėsti automobilių stovėjimo vietas, įvažas, pėsčiųjų takus, apšvietimą, rengti vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, tvarkyti želdynus. Iš viso norima sutvarkyti apie 650 ha teritoriją.
„Mūsų tikslas – kompleksiškai sutvarkyti teritoriją šalia Nevėžio, kad ji taptų patraukli ne tik miesto bendruomenei, bet ir skatintų naujų darbo vietų steigimą, pritrauktų investicijų. Planas jau parengtas seniai, dabar belieka sulaukti rudens, kai bus pasirašyta sutartis ir Vidaus reikalų ministerija pateiks projekto gaires“, – sakė D. Bajorūnė.
Lina DRANSEIKAITĖ
