Būsimųjų bedarbių armija, ieškodama kito pragyvenimo
šaltinio, pradėjo žygius po miesto įmones.
Tačiau laimė įsidarbinti šypsosi tik kvalifikuotiems, jauniems ir pasiryžusiems persikvalifikuoti. Ne vienas darbdavys trina iš džiaugsmo rankas: kineskopų gamyklos bankrotas – puiki proga apsirūpinti specialistais.
Jau kuris laikas keturi tūkstančiai skolų sugniuždytos kineskopų gamyklos darbuotojų gyvena neįprastu ritmu – nebereikia skubėti į darbą.
Didžioji dauguma suvokia: naivu tikėtis, kad jų žinių, kvalifikacijos dar prireiks bankrutavusiai bendrovei. Kol kas visiems įformintos prastovos. Skelbimai ant „Ekrano“ gamyklos žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus durų informuoja, kad darbuotojai kviečiami susirinkti gegužės antrąją. Galbūt tądien įėjusieji pro bendrovės vartus dar kaip „Ekrano“ darbuotojai, išeis jau kaip bedarbiai. Ne visų kantrybė atlaikė – žmonės palieka nustekentą gamyklą nebelaukdami priklausančių išeitinių kompensacijų.
Kol kas gamykloje – neįprastai tylu: vos vienas kitas atsitiktinis praeivis. Nėra interesantų ir žmogiškųjų išteklių valdymo skyriuje įsikūrusioje mažojoje darbo biržoje. Panevėžio darbo biržos konsultantės Rūta Purtulytė ir Rima Jočienė „Sekundei“ pasakojo, kad didžiausio antplūdžio sulaukusios pirmosiomis darbo „Ekrane“ dienomis. Nuo 8 iki 12 val dirbančios konsultantės aptarnaudavo net 80 interesantų. Vėliau žmonių sumažėjo. „Dabar su įvairiais klausimais per dieną apsilanko apie 30 darbuotojų. Patarimo ieško darbininkai, ateina ir pamainų meistrai“, – teigė R.Purtulytė. Kineskopų gamyklos darbuotojus, pasak pašnekovės, domina ne socialinės išmokos, o galimybė rasti darbą. „Dauguma jų net nežino, kur yra Darbo birža. Dešimtmečius pradirbę gamykloje žmonės pirmą kartą susidūrė su gresiančiu nedarbu“, – sakė konsultantė R.Jočienė. Darbo biržos konsultantės būsimuosius bedarbius informuoja apie situaciją darbo rinkoje: „Pasakome, kokių specialistų miestui labiausiai reikia dabar, paaiškiname, kokios galimybės persikvalifikuoti, įsidarbinti užsienyje“. Konsultantės sulaukia ir labai konkrečių klausimų – apsilankė besilaukianti „Ekrano“ darbuotoja, norėdama sužinoti apie socialines garantijas. Darbininkas susirado staliaus staklininko darbą ir Darbo biržos atstovių teiravosi apie persikvalifikavimo galimybes. Buvo besidominančiųjų darbu užsienyje.
Sunkiausia – vyresniems
Didžioji dalis apsilankiusiųjų mažojoje darbo biržoje – vyresnio amžiaus, gamyklai atidavę gražiausius savo darbo metus darbuotojai. Jų perspektyvos rasti darbą – toli gražu ne optimistinės. „Ne visi ateis pas mus. Žmonės jau dabar ieško darbo miesto įmonėse. Dalis atleistųjų iš karto pradės dirbti naujoje vietoje“, – mano R.Purtulytė. Likusiesiems be pragyvenimo šaltinio nori ar nenori teks apsilankyti įstaigoje, kurios nė adreso iki šiol nežinojo. Darbininkiškų profesijų žmonėms bus siūloma persikvalifikuoti į statybininkus – jų bene labiausiai dabar trūksta. Šiuo metu mieste reikia betonuotojų, mūrininkų, stalių, vadybininkų, šaltkalvių, mechanikų, elektromonterių. Neturintieji jokio išsilavinimo vyrai gali įsidarbinti krovikais, pagalbiniais darbininkais statybose. Moterims Darbo birža beveik neturi ką pasiūlyti. Darbo yra siuvėjoms, kirpėjoms, virėjoms ir pardavėjoms. Prie konvejerių plušėjusioms „Ekrano“ darbuotojoms teks persikvalifikuoti, tačiau net ir tada laimė nusišypsos nedaugeliui: darbo pasiūla moterims – minimali.
Tikėtis, kad mieste pavyks rasti darbo daugiau nei keturiems tūkstančiams bankrutavusios gamyklos darbuotojams – naivu. Didžiausia tikimybė, kad Darbo biržos klientais taps priešpensinio amžiaus žmonės. „Kai įsiregistruojama Darbo biržoje, nedarbo išmoka pradedama mokėti aštuntą dieną, bet jei žmogus gauna išeitinę kompensaciją, išmokos bus pradėtos mokėti mėnesiu ar dviem (priklauso nuo to, už kiek mėnesių sumokėta kompensacija) vėliau“, – sakė R.Purtulytė. Didžiausia nedarbo išmoka – 758,80 Lt. Jos dydis priklauso nuo gauto atlyginimo, darbo stažo.
„Sekundė“ prie Darbo biržos pakalbino buvusią „Ekrano“ antrinės įmonės „Kagris“ darbuotoją. Moteris nepanoro sakyti savo pavardės: „Jau ir taip nervų per akis“. Penktą dešimtį baigianti buvusi valytoja guodėsi, kad apsilankius Darbo biržoje supratusi: tokių juodadarbių, neturinčių išsilavinimo, niekam nereikia. „Siūlė mokytis siuvėja ar lankyti valytojų kursus. Kokia iš manęs siuvėja – nematau be akinių. Valyti moku ir be kursų“, – kalbėjo moteriškė. Ji pasakojo, kad „Kagris“, bankrutavus „Ekranui“, atsikratė 20 valytojų. Joms išmokėjo vos vieno mėnesio išeitines kompensacijas. „Nežinau, kaip kitoms sekasi. Jaunesnės gal susirado darbą“, – mano buvusi „Kagrio“ darbuotoja.
Plačiau skaitykite balandžio 27 d. “Sekundėje”.
Rasa ŠOŠIČ
S.Kašino nuotr. Darbuotojai jau palieka „Ekraną“ nelaukdami jiems priklausančių išeitinių kompensacijų.
