Tuščia kas dešimta kėdė
Darbo biržą netrukus užgrius „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos desantas.
Valstybinėms institucijoms daug savo paslaugų perkėlus į elektroninę erdvę, daliai valstybės tarnautojų teks ieškoti naujo pragyvenimo šaltinio.
„Sodroje“ tuščia liks maždaug kas dešimta darbuotojo kėdė. Iki šių metų pabaigos iš valstybinio socialinio draudimo fondo ketinama atleisti apie 330–340 žmonių.
Iš viso numatoma panaikinti apie 13 proc. etatų, tai yra 435.
Vyriausybės palaiminta „Sodros“ pertvarka sėja baimę – skyriai dar nėra informuoti, su kiek darbuotojų teks atsisveikinti.
Šiuo metu Panevėžio „Sodroje“ kartu su ūkio skyriaus specialistais dirba 169 žmonės. Iš jų 14,2 proc. – pensinio amžiaus, du neatitinka keliamų reikalavimų – nėra įgiję aukštojo išsilavinimo.
Nors darbuotojai su baime laukia atleidimo lapelių dalybų, tačiau nepalieka darbovietės. Sulaukti reformos pradžios žmonėms finansiškai naudinga – atleidžiamiems darbuotojams privalės būti išmokėtos išeitinės kompensacijos.
Skaičiuojama, kad pertvarka visai „Sodrai“ kainuos apie 3,3 mln. litų.
Skelbiama, kad nuo 2012-ųjų kasmet bus sutaupoma apie 10,5 mln. litų.
„Sodra“ skelbia, kad dalį specialistų teks atleisti dėl sumažėjusio darbo krūvio, daugelį paslaugų perkėlus į elektroninę erdvę. Labiausiai nukentės žemiausiosios grandies specialistai. Raminama, kad pertvarka kirs tik įstaigos darbuotojams – klientai nepatogumų esą nepajus.
Tačiau artėjančio atleidimo laukiantys darbuotojai abejoja, kad jų rankas gali atstoti kompiuteriai.
Panevėžio „Sodros“ profesinės sąjungos, vienijančios apie 20 darbuotojų, pirmininkė Stasė Miškinienė mano, jog pertvarka per ankstyva – gyventojai nespėjo įprasti prie elektroninės aptarnavimo sistemos ir ne itin naudojasi galimybe susitvarkyti reikalus per atstumą.
„Didžiausias klientų srautas juntamas pensijų ir pašalpų skyriuose. Elektroniniu būdu tikrai niekas nepildo prašymų pensijoms, nes praktiškai ir tokios galimybės nėra – reikia pateikti daugybę popierine forma dokumentų. Į pašalpų skyrių, nors ir įmanoma prašymus teikti elektroniniu būdu, tačiau vis tiek labai daug klientų ateina ir pildo prašymus ranka. Gal tik vienas kitas pasinaudoja elektroninėmis galimybėmis“, – tvirtino S.Miškinienė.
Visą straipsnį skaitykite liepos 19 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
