Naujose Europos Sąjungos valstybėse plušantys žemdirbiai jaučiasi nuskriausti, nes gauna gerokai mažesnę paramą negu kitų šalių kolegos. Pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkams, palyginti su Prancūzijos, už tokią pat veiklą skiriamos net triskart mažesnės išmokos. Apie šias problemas vakar kalbėta Europos Sąjungos Regionų komiteto Europos aljanso frakcijos posėdyje. Jis pirmą kartą vyko Panevėžio rajone.
Pasirinko Lietuvą
Bistrampolio dvaro konferencijų salė neatpažįstamai pasikeitė. Svečiams, kurie rinkosi į neeilinį posėdį, ji buvo specialiai pritaikyta. Stalų išdėstymas, garso ir vaizdo įranga, atskiros vertėjų kabinos, pranešimus pageidaujama kalba transliuojančios ausinės – viskas buvo sustatyta ir įrengta pagal nustatytą reglamentą.
Posėdis Panevėžio rajone surengtas neatsitiktinai – rajono meras Povilas Žagunis yra vienas iš devynių tikrųjų delegacijos narių, Lietuvai atstovaujančių Regionų komitete. Jame dirba 350 Europos Sąjungos šalių atstovų.
Kaip sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Briuselyje Indrė Venckūnaitė da Silva Lemos, konkurencija, kur rengti posėdį, buvo gana didelė, nes pasiūlymų gauta itin daug. Vis dėlto pasirinkta Lietuva – šalis šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai.
Už kaimo plėtrą
Neeiliniame posėdyje gvildentos temos svarbios kiekvienam kaimo žmogui. Kaip sakė jo dalyvis Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Lietuvos kaimuose dabar gyvena apie 30 procentų šalies gyventojų.
Lietuvos ir kitų palyginti neseniai į Europos Sąjungą įstojusių valstybių žemdirbiai jaučiasi nuskriausti, nes gauna gerokai mažesnę paramą nei kitų šalių kolegos. Artimiausioje ateityje sulyginti sąlygų ES ūkininkams nenumatyta.
Žemdirbiams nepatinkanti paramos skyrimo tvarka buvo aptarta Europos Sąjungos Regionų komiteto Europos aljanso grupės posėdyje, ieškota galimybių pradėti ją keisti.
Posėdžio dalyvių priimta deklaracija netrukus pasieks Europos Parlamentą. Didelių permainų galbūt greitai neįvyks, tačiau pirmieji žingsniai jų link jau žengiami.
Europos aljanso grupės pirmininkas estas Uno Silbergas atkreipė dėmesį, kad daugelyje šalių situacija panaši – plėtojami miestai klesti, o kaimas lieka užmirštas.
„Taip neturi būti, kaimui taip pat reikia plėstis. Ir nesvarbu, kokia šalis – Ispanija, Estija ar Lietuva, parama kaimui privalo būti vienoda“, – „Sekundei“ sakė grupės vadovas.
Lietuvos ir kitų valstybių ūkininkai turėtų gauti tokią pat paramą kaip ir senųjų Europos Sąjungos šalių žemdirbiai. Regiono komiteto Europos aljanso grupė paragino imtis ryžtingų veiksmų, siekiant užtikrinti kaimo bendruomenių konkurencingumą, gyvybingumą ir tvarumą.
U. Silbergas apgailestavo, kad kaimo vietovių išsivystymo lygis vis dar gerokai mažesnis už ES vidurkį. Posėdžio dalyviai pripažino, kad nors problemos skirtingos, tačiau laikantis lankstaus požiūrio galima daug ką išspręsti visuose regionuose.
Deklaracijoje siūloma įgyvendinti bendrą žemės ūkio politiką Europos lygmeniu ir skirti pakankamai lėšų kaimo plėtrai. Vis dėlto posėdžio dalyviams teko apgailestauti: 2014–2020 metų finansinėje programoje kaimo plėtrai skirta mažiau pinigų.
Pasižvalgė po rajoną
Per posėdį Panevėžio rajoną pristatė meras Povilas Žagunis. Jis pasakojo, kad rajonas užima 218 hektarų plota, jame gyvena apie 40 tūkstančių žmonių. Rajone registruoti 2037 ūkiai, iš jų 51 ekologiški. Panevėžio rajonas užima devintą vietą šalyje pagal gyvulininkystę.
Palyginti su didžiųjų Europos valstybių kaimų gyvenimu, Lietuvos kaimai atrodo gana atsilikę. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone tik 40 procentų gyventojų gauna vandenį centralizuotai, rajone dar daug neasfaltuotų kelių, gatvių. Daugelio ES valstybių kaimų gyventojams vandens tiekimo, prastų kelių problemos jau seniai pamirštos.
Sekmadienį į Lietuvą atskridę Europos aljanso grupės nariai turėjo galimybę pasižvalgyti po Panevėžio rajoną. Meras svečiams surengė ekskursiją į Krekenavą ir jos apylinkes – aprodė stumbryną, Krekenavos mažąją baziliką, naujai sutvarkytą gyvenvietės centrinę aikštę, puošiamą veikiančio fontano, patogių suolelių.
Atkreipęs dėmesį į Krekenavos herbe pavaizduotas kankles, Europos aljanso grupės vadovas U. Silbergas pasakojo, kad jos puikiai galėtų simbolizuoti ir Estijos kraštą.
„Per Lietuvą važiuoti teko ne vieną kartą, o dabar ją pamačiau iš arti. Abiejų šalių kaimai, jų tradicijos, išsivystymo lygis gana panašūs. Tik kalbos labai skirtingos“, – kalbėjo U. Silbergas.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
