ES struktūrinių fondų lėšomis mokyklos, bendrovės, verslininkai diegia naujas technologijas, daro moksli-nius atradimus, renovuoja pastatus, stato sporto arenas. Lietuvos verslo paramos agentūros atstovai teigia, kad vieniems panaudoti milijonines lėšas sekasi lengvai, kiti susiduria su sunkumais, tačiau naudos turi visi.
Atvėrė duris
Žiniasklaidos atstovai praėjusią savaitę turėjo galimybę iš arti pamatyti, kur bendrovės, privačios įmonės, mokyklos panaudoja iš ES gautas milijonines lėšas.
Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) surengė pažintinę kelionę maršrutu Vilnius–Ukmergė–Panevėžys. Per kelionę žiniasklaidos atstovus LVPA direktorė Diana Vilytė, Turizmo projektų valdymo skyriaus vedėja Irma Poškutė ir Komunikacijos skyriaus vyresnioji informavimo specialistė Lina Gorbačiovienė supažindino su verslo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, energetikos ir turizmo sektoriams atstovaujančiomis šalies verslo įmonėmis, mokyklomis, istoriniais kultūros objektais, kurie, pasinaudoję ES struktūrinių fondų lėšomis, diegia naujas technologines linijas, daro mokslinius atradimus, renovuoja mokyklas, stato sporto arenas, prikelia iš užmaršties Lietuvos dvarus.
Pasak LVPA direktorės D.Vilytės, įgyvendinti ES lėšomis finansuojamus projektus visiems sekasi skirtingai: vieniems geriau, kitiems iškyla nenumatytų atvejų – stringa pinigų panaudojimas, pradiniai matavimai nebeatitinka ėmus įgyvendinti numatytus darbus.
Išsaugojo kultūros paveldą
Pirmiausia žurnalistai buvo pakviesti apsilankyti Lietuvos lazerinių technologijų įmonių grupėje UAB „Altechna“, esančioje Vilniuje.
Restauruotame, ne tik panevėžiečių traukos centru tapusiame archeologinę, istorinę, kraštovaizdinę vertę turinčiame Bistrampolio dvare žurnalistai buvo supažindinti su paveldo istorija, galėjo pajusti ramybės ir istorijos dvelksmą.
Tačiau Bistrampolis, nors jo gaivintojai veiklūs ir jų norai geri, veikiausiai nebūtų prisikėlęs naujam gyvenimui be Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, nes atkurti apleistą dvarą reikėjo daug pinigų. Centriniai Bistrampolio dvaro rūmai rekonstruoti iš ES lėšų.
Dvaras nuo 2003 metų įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o parkas pripažintas gamtos paminklu. VšĮ Jaunimo integracijos galimybių centro direktorė Jūratė Ezerskienė pasakojo, kaip buvo įgyvendintas projektas „Bistrampolio dvaro rūmų pritaikymas turizmo reikmėms“, kurio vertė – 3,64 mln. litų.
Rūmuose įkurtas jaukus 13 kambarių viešbutis, restoranas, konferencijų salės. Taip pat buvo visiškai rekonstruotas vežiminės pastatas, jame įrengtas viešbutis ir SPA centras su pirtele ir sūkurine vonia.
Pasak J.Ezerskienės, projekto idėja buvo grindžiama dviem svarbiausiais veiksniais – išsaugoti Bistrampolio dvarą kaip svarbų Lietuvos kultūros paveldo objektą ir jį padaryti patrauklų turistams.
Pastate, kuriame kažkada ponai laikė karietas bei vežimus, vasaros pabaigoje apsigyveno Europos vyrų krepšinio čempionato varžybų Panevėžyje teisėjai ir FIBA atstovai.
Pristatė kėbulų gamybą
Vienoje iš Europos puspriekabių ir priekabų gamybos lyderių UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ žurnalistams pristatytas naujos kartos kėbulas, priekabos ir puspriekabės linijos produktų prototipų kūrimas.
„Schmitz Cargobull“ grupė yra Europos rinkos lyderė transporto priemonių gamybos srityje.
Įmonės generalinis direktorius Raimundas Petrauskas ir gamybos paruošimo vadovas Ernestas Dumbrys žiniasklaidos atstovus supažindino su projektu „PrototypeFW: naujos kartos kėbulo, priekabos ir puspriekabės linijos produktų prototipų sukūrimas“, kurio vertė – daugiau nei 4 mln. litų.
Bendrovės atstovai pristatė, kaip gaminami kėbulai, kokios jų išskirtinės savybės ir kodėl jie užkariaus rinką.
Tai – išskirtiniai izoterminių transporto priemonių produktai, pasižymintys universalumu ir daugiausia skirti gabenti didelių gabaritų prekes, kurias būtų sudėtinga pakrauti pro galines duris.
„Rinkai bus pristatyti multifunkcionalūs kėbulai, priekabos ir puspriekabės. Jų šonines sienas lengva atidaryti, todėl prekes paprasta sukrauti ir iškrauti“, – teigė E.Dumbrys. Šie produktai, pasak jo, sužavėjo Skandinavijos klientus. Tikima, kad naujų inovatyvių produktų paklausa leis padidinti apyvartą.
Bendrovė gaminius ketina parduoti Lietuvos ir užsienio rinkose. 96 proc. įmonės produkcijos bus eksportuojama.
(…)
Visą Vaidos REPOVIENĖS straipsnį skaitykite spalio 12 d. „Sekundėje “.
