Atėjus tikram pavasariui Nevėžio upėje jau galima išvysti baidares ir kanojas irkluojančių sportininkų. Nors praėjusi žiema tvirtai sukaustė ežerus ir upes, irkluotojai intensyviai treniravosi, rengėsi artėjančiam sezonui. Irkluotojai yra universalūs sportininkai: bėga krosus, žaidžia krepšinį, slidinėja, intensyviai dirba sporto salėse su svarmenimis ir specialiais treniruokliais.
Savaitraščiui „Panevėžio balsas“ duotame interviu Panevėžio irklavimo treneris Pavelas Bespalovas papasakojo apie per žiemą nuveiktus darbus, atskleidė daug įdomių faktų iš irkluotojų gyvenimo.
– Treneri, kaip praėjo žiemos periodas po paskutinių varžybų?
– Po paskutinių irklavimo varžybų laiką leidome prasmingai. Vėlyvas ruduo buvo geras, oro sąlygos irkluoti leido net iki gruodžio mėnesio. Užšalus Nevėžiui sportininkai ėjo sportuoti į treniruoklių sales, taip pat nemažai laiko praleido baseine, bėgiojo lengvosios atletikos manieže. Žiemos periodu atlikome nemažai darbo. Ligos buvo sutrikdžiusios kelių sportininkų ritmą, bet treniruočių planų iš esmės nepakeitė.
– Ar naujam sezonui buvo rengiamasi tik Panevėžyje, galbūt buvote išvykę ir į šiltuosius kraštus?
– Sportavome tik Panevėžyje, nes išvykti treniruotis į kitas šalis mums neleidžia lėšų stygius. Rašėme prašymus dėl paramos į Lietuvos sporto departamentą, bet finansavimo negavome. Lietuvoje daug jaunių čempionų, talentingų sportininkų ir manau, kad tik pasiekus gerų rezultatų Europoje būtų galima pretenduoti į lėšų skyrimą.
– Kur daugiausia vyko treniruotės žiemą, juk upės, ežerai buvo užšalę?
– „Aukštaitijos“ sporto rūmuose įsirengėme naują sporto salę, kuri užima 200 kvadratinių metrų. Salę baigėme įrengti praėjusią vasarą. Viskas buvo daroma dėl irkluotojų. Žiemą padedami rėmėjų įsigijome 9000 litų kainuojantį specifinį irklavimo treniruoklį. Po pastarojo pirkinio salė yra visiškai įrengta. Mes propaguojame sveiką vaikų gyvenseną, todėl salę rengėme ir galvodami apie gimnastiką.
– Kokių naujovių buvo treniruotėse? Iš kur semiatės naujų žinių?
– Naujų žinių semiuosi iš seminarų, į kuriuos tenka dažnai nuvykti. Dažniausiai seminarai vyksta Vilniuje ir Kaune. Pastarasis buvo Kaune, kur naujus treniruoklius pristatė Aurimas Mačiukas. Iš šio žmogaus gaunu pagrindinę informaciją, dažnai konsultuojamės. Seminare dalyvavę ir keli Panevėžio irkluotojai grįžę iš Kauno visai kitaip pradėjo žiūrėti į irklavimo sportą. Galiu drąsiai teigti, kad tokie seminarai duoda daug naudos ne tik treneriams, bet ir sportininkams.
Pagrindinės treniruočių naujovės – darome gerokai daugiau tempimo pratimų, seniau tai buvo retenybė. Pratimai akcentuojami norint labiau sustiprinti stuburo ir kojų raumenis. Tai būtų galima pavadinti traumų prevencija, kad ateityje, jauniesiems irkluotojams pasirinkus didžiąją sporto karjerą, jie galėtų atlaikyti didžiulius krūvius.
– Ar jau pasiekėte pasirengimo naujam sezonui finalinę stadiją?
– Tikrai ne. Neturime užsibrėžę tikslo sezono starte būti itin geros sportinės formos. Mūsų pagrindinis tikslas bus gegužės pabaigoje laimėti Lietuvos jaunių irklavimo čempionatą, tik rungčių nugalėtojai pateks į Lietuvos jaunių irklavimo rinktinę, dalyvausiančią Europos jaunių irklavimo čempionate. Šiuo metu pagrindinis akcentas yra būtent šis startas. Vasaros pabaigoje sieksime laimėti ir Lietuvos jaunių žaidynes, praėjusiais metais Panevėžys triumfavo jaunučių grupėje.
– Kokios varžybos, be minėtų, dar yra įtrauktos į jūsų planus? Kiek numatyta startų?
– Per sezoną turėsime tikrai nemažai startų. Bus 4–5 draugiškos varžybos, taip pat startuosime jau minėtuose čempionatuose. Jėgas dar išmėginsime Lietuvos taurės varžybose, Lietuvos suaugusiųjų pirmenybėse, Lietuvos moksleivių čempionate, tarptautinėje Galvės regatoje. Jei bent vienas panevėžietis pateks į Lietuvos jaunių rinktinę, startų turėsime dar daugiau. Lietuvos komanda birželio pabaigoje Poznanėje (Lenkija) dalyvaus Europos jaunių irklavimo pirmenybėse. Šiais metais vyks ir pasaulio jaunių čempionatas, kur Lietuvai galės atstovauti du sportininkai. Mūsiškiai taip pat turi realių galimybių prasibrauti į šias pirmenybes.
– Iš kurių sportininkų naujame sezone tikitės daugiausia?
– Ateities startuose, kaip ir praėjusiame sezone, medalių tikiuosi tiek iš baidarininkų, tiek iš kanojininkų. Visi yra vieni stipriausių Lietuvoje, todėl vilčių yra.
– Panevėžio mieste yra keli irklavimo treneriai. Ar ne ankšta? Ar konkurencija skatina tobulėti?
– Panevėžyje šiuo metu yra keturi irklavimo sporto treneriai, tačiau galėtų būti ir daugiau. Jų visada trūksta. Norėčiau, kad būtų skirtas dar vienas trenerio padėjėjo, kuris užsiimtų su pradinukais, etatas. Tuomet pagrindinis treneris galėtų daugiau laiko skirti aukštesnio meistriškumo sportininkams. Šiuo metu man padeda net sportininkų tėvai. Norinčiųjų padėti tikrai atsirastų, tačiau paprasčiausiai nėra lėšų dar vienam trenerio etatui. Kalbant apie konkurenciją, ji visada buvo ir yra. Tai yra sveika ir skatina kiekvieną dar labiau tobulėti.
– Po sėkmingų praėjusių metų galbūt sulaukėte miesto Savivaldybės finansavimo?
– Savivaldybė visiems sporto klubams šiais metais skyrė 50 tūkstančių litų. Mes pateikėme visus reikiamus dokumentus, parengėme projektą, o dabar telieka laukti, ar gausime tam tikrą paramą, ar ne. Praėjusiais metais mums skyrė 2500 litų.
– Ar irklavimas sulaukia valdžios atstovų dėmesio?
– Daug dėmesio nesulaukiame. Lietuvoje, išskyrus Jevgenijų Šukliną, irklavimui dar pakankamai dėmesio neskiriama. Panevėžyje per sporto vakarą iš miesto mero gavome padėką. Esame dėkingi ir už tai.
– Praėjusieji metai Lietuvos irkluotojams buvo labai sėkmingi. Galbūt šis sportas populiarėja ir Panevėžyje, sulaukiate daugiau norinčiųjų užsiimti šia sporto šaka?
– Po J. Šuklino pergalės Londono vasaros olimpinėse žaidynėse sulaukėme labai daug vaikų, panorusių tapti kanojininkais. Sujudimas juntamas. Aišku, gaila, kad reklamuoja tik vieną J. Šukliną, o pamiršta kitus sportininkus, kurie yra pasiekę gerų rezultatų tiek Europos, tiek pasaulio, tiek studentų čempionatuose. Minint visų lietuvių laimėjimus, mano manymu, irklavimo sportas taptų dar populiaresnis.
– Ką, jūsų manymu, reikia padaryti, kad irklavimu susidomėtų dar daugiau vaikų, galbūt būsimų šio sporto žvaigždžių?
– Tai aktualus klausimas, prie kurio reikia padirbėti. Tai priklauso ir nuo pačių trenerių. Manau, treneriai turėtų daugiau bendrauti su žiniasklaida, skelbti auklėtinių rezultatus. Reikia būti matomiems spaudoje, taip galima pritraukti dar daugiau norinčiųjų užsiimti šia sporto šaka.
– Pastarieji metai buvo labai sėkmingi. Iškovota nemažai medalių. Kaip manote, kas lemia, kad Lietuva išaugina tiek daug talentingų irkluotojų?
– Pagrindinis aspektas – senos Lietuvos irklavimo tradicijos. Viskas prasidėjo nuo Vlado Česiūno pergalės 1978 metų Miuncheno (Vokietija) vasaros olimpinėse žaidynėse. Pergalingi startai tęsiasi metai iš metų. Atsiranda vis naujų sportininkų, kurie garsina Lietuvos vardą.
Prie sėkmingų rezultatų prisideda ir Lietuvos kraštovaizdis. Turime gražią gamtą, daug ežerų, upių – tikrai geros sąlygos sportuoti. Žiemą, aišku, vandens telkiniai užšąla, bet pagrindiniai Lietuvos irkluotojai rengia treniruočių stovyklas šiltuosiuose kraštuose, kur sudarytos visos sąlygos tobulėti.
Prie sėkmės formulės reikėtų pridėti ir lietuvišką užsispyrimą. Irklavimas – individuali sporto šaka, o užsispyrimas daug ką lemia.
– Kas artimiausiu metu iš panevėžiečių galėtų papildyti geriausių Lietuvos irkluotojų gretas?
– Vardų neminėsiu, tik norėčiau pabrėžti, kad yra keli dabartinės kartos sportininkai, galintys pasiekti įspūdingų rezultatų. Perspektyvos turi tiek kanojininkai, tiek moterys ir vyrai baidarininkai. Viskas priklausys nuo pačių sportininkų, kol kas jie demonstruoja didelį ryžtą ir norą.











