Kino festivalių favoritas, iraniečio Asgharo Farhadi filmas „Išsiskyrimas“, grįžta į didįjį ekraną. Po atviru dangumi pristatoma vieną po kito prestižinius kino apdovanojimus – tarp jų ir „Oskarą“ – susižėrusi juosta atidengs atvirą ir kontrastingą Irano paveikslą.
Kauno kino festivalio, kuris pristato „Išsiskyrimo“ seansą, organizatoriai ir programos sudarytojai Ilona Jurkonytė ir Tomas Tengmarkas pastebėjo, kad šiuo metu Irano aktualijos yra svarbios ir itin jaudinančios kino kūrėjus. Daugybę apdovanojimų pelnęs „Išsiskyrimas“ („Jodaeiye Nader az Simin“) atidengia šių laikų Irano veidą su visais jo kontrastais: tradicijomis ir moderniu gyvenimu, laisve ir suvaržymu, baime ir tvirtu žinojimu. Apie tai išdrįso prabilti keturiasdešimtmetis iranietis A. Farhadi. Šioje vietoje tikrai reikia sakyti išdrįso: pats kino kūrėjas praėjusiais metais atsiimdamas „Auksinį lokį“ paminėjo savo bendratautį kolegą Jafarą Panahi, kuris dėl cenzūros sumetimų buvo sulaikytas ir atvykti į Berlyną negalėjo.
Temas pasiūlo istorija
„Išsiskyrimas“ – tai realistiškas ir jautrus pasakojimas apie pasirinkimus, meilę, atsakomybę ir pasiaukojimą. Juosta buvo filmuojama po kontroversiškų 2009 m. rinkimų Irane, kurie sukėlė protestus šalyje, kainavusius dešimtis žuvusiųjų, sužeistųjų ir įkalintųjų. A. Farhadi kūrinys – unikalus žvilgsnis į tai, kas dėjosi Artimųjų Rytų šalyje, kai žiniasklaidos burna buvo užrišta.
Filmo istorija sukasi apie sutuoktinius Naderą ir Siminą, gyvenančius neramumų krečiamoje Irano sostinėje Teherane. Galvodama apie geresnes galimybes ir saugumą dukrai, Simina nori palikti šalį, tačiau Naderas nesutinka ir nori likti namie. Jis jaučia pareigą rūpintis Alzheimerio ligos kamuojamu tėvu, kuriam kaskart reikia vis daugiau priežiūros.
Pats A. Farhadi pasakoja, jog „Išsiskyrimas“ jam prasidėjo būtent nuo scenos vonioje vizijos, kai vyras prausia savo Alzheimerio liga sergantį tėvą. „Tuomet savęs paklausiau: „Kas jis? Kur jo šeima? Kodėl savo tėvą jis prausia namuose?“ Kai atradau atsakymus į šiuos klausimus, istorija jau buvo sukonstruota. Aš niekada nesu tikras dėl temų prieš atsirandant istorijai, tik pirmiau gimusi istorija pasiūlo savo temas“, – tikina režisierius.
Pasak A. Farhadi, filmą galima žiūrėti tiek iš socialinės, tiek iš moralinės perspektyvos. Jis teigia niekada nepateikiantis tik vienos perspektyvos – tai rytietiško mąstymo tradicija.
Tėčio filmo aktorė
Kino juostoje vieną iš veikėjų – Nadero ir Siminos dukrą Termeh – įkūnijo paties režisieriaus atžala. „Prieš pradėdami filmuoti mes turėjome labai daug laiko repeticijoms – net du ar tris mėnesius. Tačiau mes nesėdėjome prie stalo skaitydami scenarijų, o kalbėdavomės apie visai kitus dalykus. Pavyzdžiui, realybėje egzistuoja labai artimas ryšys tarp mano dukros Sarinos, kuri suvaidino Termeh, ir Pemano, vaidinusio Naderą. Dukra daug laiko praleisdavo jo namuose ir darbe, jie daug kalbėdavo ir dirbdavo. Kartu visur važiuodavo ta pačia mašina, kalbėdavosi apie muziką ir daugybę kitų dalykų“, – filmo kūrimo užkulisius praskleidžia A. Farhadi.
Jis įžvelgia vienintelį skirtumą tarp Termeh ir savo dukros: Termeh tyliai kentėdama visų klausia pati savęs, o jo dukra juos kelia garsiai reikalaudama atsakymo. „Manau, kad jos abi priklauso naujajai ne tik Irano, bet ir viso pasaulio vaikų kartai, kurie savęs ir kitų klausia, koks bus mūsų ateities gyvenimo būdas ir vertybės, ar kuris iš dviejų yra teisingas ir kurį derėtų pasirinkti“, – samprotauja kino kūrėjas. Jo manymu, turbūt kaip tik todėl finalinėje scenoje žiūrovai taip ir nepamato, ką nusprendžia Termeh – likti su tėvu ar motina – mat filmo konfliktas nėra vien tik tarp tėvų, jis glūdi kur kas giliau.
A. Farhadi neslepia sentimentų gimtajai šaliai ir sako, kad iraniečiai yra geri ir kantrūs žmonės. Kino kūrėjas prabyla apie savo misiją – priversti žmones klausti, nes tai svarbiau nei atsakyti. Anot A. Farhadi, jei jis juostoje pateiks visus atsakymus, filmas taip ir baigsis kino salėje, o režisierius nori, kad jis tęstųsi žiūrovų viduje, kirbėtų noru suvokti ir rasti išeitį.
Irano kino šedevras bus rodomas liepos 13-ąją, 22.30 val., Šiuolaikinio meno centro kiemelyje.
