Irano lyderiui M. Ahmadinejadui netrūksta piliečių palaikymo.
Antradienį Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paskelbė pranešimą, kuriame pateikti įrodymai apie Irano kuriamą atominę bombą. Nauja informacija sukėlė sumaištį tarptautinėje arenoje ir jos veikėjus padalino į keletą stovyklų: nusiteikusiųjų įvesti griežtas sankcijas, kaip Prancūzija, ginančiųjų Irano poziciją, kaip Rusija ir Kinija, arba pasiryžusiųjų imtis karinių veiksmų, kaip Izraelis.
Pranešime skelbiama, jog Iranas itin toli pasistūmėjo branduolinio ginklo kūrime: atliko sprogmenų bandymus, plėtojo detonatorių gamybą 2008 metais, taip pat didelį dėmesį skyrė branduolinio ginklo kompiuteriniams prietaisams bei paleidimo mechanizmams kurti 2009 metais.
Padėjo ir užsienio specialistai
Japonijos diplomatas ir TATENA vadovas Yukiya Amanas, kuris inicijavo pranešimo rengimą, teigia, kad tyrėjams pavyko sukaupti daugiau nei tūkstančio puslapių dokumentų rinkinį. Specialistai, dirbę su Jungtinių Tautų agentūra, pateikė informaciją apie Irane atliekamus tyrimus, bandymus bei technologijų vystymą, kurie yra itin svarbūs branduolinio ginklo gamybai. Teigiama, kad prie šių veiklų prisidėjo daugiau nei 10 specialistų iš užsienio valstybių. Visgi TATENA vadovas jų neįvardijo.
Savo tapatybės neatskleidęs Vakarų diplomatas mano, jog pranešime pateikta informacija yra itin detali ir atskleidžia visus svarbiausius žingsnius, reikalingus atominei bombai kurti bei nuoseklius Irano pasiekimus šioje srityje.
TATENA teigimu, branduolinės programos valdymas yra Irano biurokratinio aparato bei Saugumo ministerijos rankose. Tačiau šalyje yra daug visuomeninių organizacijų, po kurių vėliava sėkmingai veikia mokslininkai, kaip teigiama, kuriantys Irano branduolinį ginklą, pavyzdžiui, Pažangių taikomųjų programų ir technologijų skyrius arba šalies universitetai, sutelkti aplink Teheraną.
Didžiajai programos daliai vadovavo profesoriaus iš Teherano Mohsenas Fakrizadehas, kuris veikė pogrindyje ir galiausiai su dar keletu mokslininkų buvo nužudytas. Taip Iranui pavyko išvengti M. Fakrizadeho žinotos svarbiausios informacijos atskleidimo tyrėjams.
Iranas: tikslai – tik taikūs
Iranas suskubo atmesti bet kokius būsimus kaltinimus ir pranešime pateiktus faktus. Irano atstovas JT agentūroje Ali Asgharas Soltaniehas įvardijo TATENA tyrimą kaip neprofesionalų ir neabejotinai politiškai motyvuotą.
Valstybės prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas savo kalboje antradienį dar kartą patvirtino, kad branduolinė programa Irane yra orientuota tik į taikius tikslus ir tokiais JT agentūros pareiškimais tiesiog siekiama sužlugdyti Irano galimybes plėtoti bet kokią taikią branduolinę programą. M Ahmadinejadas teigė, kad Irano tauta yra išmintinga ir nesiektų pagaminti kelių atominių bombų kovai su 20 tūkst., kurias turi pasaulio galingosios valstybės.
Rusijos manymu, TATENA pranešimas tėra jau žinomų faktų kompiliacija.
Kaip rašo „The New York Times“, M. Ahmadinejadas taip pat nepamiršo įgelti JT, kurios savo tyrimus esą nukreipia netinkama linkme – organizacija sensacijų turėtų ieškoti ne tik Irano branduolinėje politikoje, bet ir tūkstantyje Amerikos karinių bazių, kuriose sutelktas svarbiausias Vakarų pasaulio branduolinis arsenalas
Grėsmė – pogrindyje
TATENA pranešimo skeptikai mėgina įvertinti technines Irano galimybes sukurti atominį ginklą. Jie ragina nepamiršti, kad svarbiausia yra ne pranešimo išvados ir jų sukeltos reakcijos, o Irano sukaupto prisotinto urano kiekis. Tai yra svarbiausia medžiaga branduolinio ginklo gamybai.
Teigiama, jog šiuo metu Iranas turi 5 tonas mažai prisodrinto urano. Prisodrinus iki atitinkamo lygmens, jo pakaktų pagaminti keturias bombas. Šalis taip pat yra sukaupusi 73 kg 20 proc. prisodrinto urano, kuris yra tinkamas branduolinės galvutės gamybai arba gali būti itin greitai prisodrintas iki branduolinio ginklo lygio. Šiuo metu Iranas itin sparčiai perkelia savo branduolinius darbus į itin gerai izoliuotą požeminę kamerą, įrengtą po kalnu, Fordou karinėje bazėje.
Taigi, pasak skeptikų, nors Iranas ir turi pakankamai resursų bei žinių vos per keletą mėnesių pasigaminti nedidelį branduolinį arsenalą, visgi didžiausia grėsme gali tapti itin slapta bei kur kas produktyvesnė pogrindinė branduolinė programa. Gali būti, kad jos veikimas sėkmingai pasislepia už karščiausių Irano naujienų, kai tyrėjų bei viso pasaulio žvilgsniai būna nukreipti į didžiuosius šalies miestus.
Kartojasi Irako istorija?
Pranešimas iš karto sulaukė kritikos, kad tai esantis pretekstas dar vienai JAV invazijai į Artimuosius Rytus. TATENA tyrimus bei išvados neišvengiamai lyginamos su 2003 metų Amerikos bei Didžiosios Britanijos siekiu įrodyti, jog Irakas atnaujina savo branduolinę programą. Tačiau TATENA pabrėžia, jog tuomet kai kurie įrodymai netgi buvo suklastoti. Šį kartą TATENA į savo pranešimą įtraukė atskirą skyrių apie informacijos patikimumą, o visi įrodymai patvirtinti pagal pareigūnų atliktus tyrimus
Kritikuojamas ir informacijos naujumas. Muhammadas Sahimis, Pietų Kalifornijos universiteto inžinerinės chemijos profesorius, patvirtino, kad daugybė pranešimo teiginių yra atskleisti dar 2004 metais, kuomet informacija buvo gauta pavogus Irano pareigūno kompiuterį.
Itin griežtos retorikos ėmėsi Rusija. Ilgalaikė Irano sąjungininkė išreiškė gilų susirūpinimą dėl Irano įvaizdžio tarptautinėje arenoje griovimo. Rusijos atstovai teigė, jog TATENA planas yra tiesiog politizuota jau gerai žinomų faktų kompiliacija, kuri neturi svarių įrodymų.
Dėl to Rusija iš karto atmetė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos siūlomus keturis sankcijų Iranui rinkinius. Rusijos pėdomis gali pasekti ir kita svarbi Irano sąjungininkė – Kinija. Pastaroji šiuo metu dar tik nagrinėja informaciją bei laukia oficialių Amerikos bei Rusijos pareiškimų.
Kinija yra pagrindinė Irano rėmėja, tiekianti šaliai visus reikmenis, kurie gali būti panaudoti atominei bombai gaminti. Šalis yra stambi Irano naftos importuotoja bei Irano centrinio banko klientė, tuo tarpu JAV ketina atkirsti nuo Amerikos finansinės sistemos valstybes, besinaudojančias Irano centrinio banko paslaugomis. Tai būtų smūgis ir Japonijai bei Pietų Korėjai, kurios yra didelės Irano naftos pirkėjos ir yra privestos naudotis šios šalies banko paslaugomis.
Visgi griežtos sankcijos gali būti neišvengiamos, nes anksčiau galioję ekonominių suvaržymų nepakako sustabdyti Irano branduolinio ginklo gamybą. Tam pritaria ir Prancūzija bei Didžioji Britanija.
Izraelio saugumo ministras Ehudas Barakas teigė, jog šalis nėra nusprendusi imtis veiksmų prieš Iraną: „Karas nėra iškyla, o mes norime iškylos“.
Pirmas taikinys – Izraelis
Dar labiau įbauginti Iraną siekia tik Izraelis. Ši valstybė atsidūrė apsisprendimų kryžkelėje. Izraelis yra itin realus taikinys galimam branduoliniam ginklui. Izraelio saugumo ministras Ehudas Barakas teigė, jog šalis nėra nusprendusi imtis veiksmų prieš Iraną: „Karas nėra iškyla, o mes norime iškylos“.
Vis dėlto manoma, kad Izraelis yra pasiryžęs pulti Iraną. Nacionalinio saugumo studijų instituto dėstytojas Tel Avivo universitete Yiftahas Shapiras teigia, jog Izraelis gali pridaryti žalos Iranui, tačiau nėra pajėgus kėsintis į jo branduolinį arsenalą, taigi norėdamas atakuoti Iraną privalėtų kooperuotis su kitais savo šalininkais. Pastarieji yra Amerikos karinės pajėgos.
JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta viešėdamas Tel Avive praėjusį mėnesį teigė, kad drauge su Izraeliu darys viską, jog padėtų regionui išvengti branduolinės grėsmės. Politikas pabrėžė, jog Irano dialogo atveju negalioja įprastos taisyklės, taip leisdamas suprasti, kad JAV pritaria Izraelio ketinimams.
Jei Izraelis nuspręstų pulti, gresia Irano maištininkų sukilimas, apsikeitimas balistinėmis raketomis. Didelė grėsmė kyla JAV, kuri tiesiogiai netgi nedalyvaudama atakose greičiausiai taptų Irano taikiniu kaip svarbiausia Izraelio sąjungininkė. Tokiu atveju pavojus grėstų Amerikos ambasadoms, karinėms bazėms, kitiems galimiems objektams regione.
