Turi spręsti gydytojas
Nemažai infekcinių ligų sergama sunkiai, galimos ir sudėtingos
komplikacijos, kartais dėl jų ligoniai net miršta. Veiksmingas sergamumo
mažinimo būdas – skiepijimasis, nes susidaro specifinis imunitetas.
Kasmet pasaulyje pavyksta skiepijant apsaugoti nuo mirties apie
4 milijonus vaikų. Bet kartais pasiskiepyti būtina ir suaugusiesiems.
Tai padeda ne tik padidinti atsparumą kai kurioms ligoms, įgytą
pasiskiepijus pirmaisiais gyvenimo metais, bet ir nesusargdinti kitų –
pavyzdžiui, kai kurie suaugę žmonės yra difterijos bakterijų nešiotojai, todėl
gali užkrėsti vaikus.
Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepų
kalendorių skiepijama nuo tuberkuliozės, hepatito, kokliušo, difterijos,
stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės ir haemophilus
influenzae B tipo infekcijos.
Atsiranda ir kitų vakcinų, padedančių pailginti žmonių
gyvenimą, pvz., nuo žmogaus papilomos viruso. Europoje vartojama 16 vakcinų, o
iš viso pasaulyje – 28 vakcinos, turinčios užkirsti kelią infekcinėms
ligoms.
Nuo tokių grėsmingų gyvybei ligų, kaip stabligė arba difterija,
reikia pakartotinai pasiskiepyti kas dešimt metų. Jei neprisimenama, kada
skiepytasi, tai galima nustatyti ištyrus kraujo serumą.
Šiuolaikinių vakcinų šalutinio poveikio beveik nebūna, bet
prieš skiepijantis su gydytoju būtina aptarti, ar tai dėl kokių nors priežasčių
nesukels pavojaus sveikatai.
Nerekomenduojama skiepytis susirgus ūmine infekcine liga, kai
turima karščio, ir paūmėjus lėtinėms ligoms. Šią procedūrą reikia atidėti, kol
būklė pagerės. O alergiškiems žmonėms vakcina gali ir pakenkti, bet apie tai
kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti gydytojas.
Be to, apie pavojingiausias infekcijas reikia bent šį tą
žinoti, kad kilus įtarimui, jog užsikrėsta, būtų išvengta panikos ir nebūtų
gaištamas laikas netinkamai gydantis patiems.
Hepatitas B
Hepatitą B sukelia hepatito virusas HBV. Juo užsikrečiama
dažniausiai per kraują, pvz., chirurginių operacijų metu, per procedūras grožio
salonuose – atliekant manikiūrą, praduriant ausis, taip pat darant tatuiruotes,
jei instrumentai netinkamai dezinfekuojami. Virusą vaikui gali perduoti ir B
hepatitu serganti motina būdama nėščia arba per gimdymą. Pasitaiko atvejų, kai
šia liga susergama perpylus kraujo.
Pirmieji ligos požymiai atsiranda tik praėjus 1–6 mėnesiams po
apsikrėtimo: pakyla kūno temperatūra, vargina pykinimas, silpnumas, vemiama,
netenkama apetito. Į gydytojus paprastai priverčia kreiptis geltai būdingi
simptomai – skausmas kairės pilvo pusės viršutinėje dalyje, tamsios spalvos
šlapimas, pageltę akių baltymai, pakitusi išmatų spalva, įkyrus odos niežulys.
Vystosi uždegimas, kepenų cirozė arba vėžys. Kartais didesnių nemalonių pojūčių
net nejuntama, bet liga visiškai suardo kepenis.
Dauguma susirgusiųjų hepatitu B pasveiksta, bet imuniteto šiai
ligai neįgyja ir kepenų uždegimas gali vėl kartotis. Tokie asmenys tampa
hepatito B viruso nešiotojais.
Kam patartina pasiskiepyti. Nuo hepatito B turi skiepytis
kiekvienas suaugęs žmogus, ypač moterys, ketinančios pastoti, taip pat
besirengiantieji operuotis. Rekomenduojama pasiskiepyti ir medikams bei
kosmetikos salonų darbuotojams. Vakcina apsaugo nuo ligos maždaug 5 metus.
Kokliušas
Tai – kvėpavimo takų infekcinė liga, sukeliama bakterijų.
Užsikrečiama oro lašeliniu būdu. Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 6 iki 12
dienų.
Pirmuosius ligos požymius sunku atskirti nuo įprastinių
peršalimo simptomų – atsiranda sloga, imama čiaudėti, kosėti, padidėja kūno
temperatūra, bet kosulys darosi vis smarkesnis, net sukeliantis vėmimą.
Dažnos kokliušo komplikacijos – plaučių uždegimas, sunkus
laringitas.
Kam patartina pasiskiepyti. Bandymais nustatyta, kad organizmo
apsauga nuo kokliušo trunka 2–5 metus po skiepijimosi, vėliau ima silpnėti,
todėl vis daugiau suaugusiųjų serga šia liga.
Stabligė
Ją sukelia anaerobinės lazdelės, gaminančios stiprų nuodą
tatanospazminą. Infekcijos šaltiniai – žolėdžiai gyvūnai, graužikai, paukščiai
ir žmonės, kurių žarnyne veisiasi ligą sukeliančios bakterijos.
Žmogus užsikrečia į odos arba gleivinės žaizdas patekus viruso
(paprastai žemių).
Bakterijų išskiriami toksinai pažeidžia nervų sistemą. Praėjus
kelioms dienoms po užsikrėtimo atsiranda specifiniai požymiai: kaklo raumenų
spazmai, skausmas ryjant, traukuliai, tampa sunku kvėpuoti. Pasikankinę 4–5
dienas kai kurie ligoniai miršta. Daliai jų maždaug po savaitės savijauta
pradeda gerėti ir jie pasveiksta.
Kam patartina pasiskiepyti. Stablige susirgti gali ir vaikai,
ir suaugusieji, todėl labai svarbu dezinfekuoti kiekvieną, net ir mažiausią
žaizdelę. Smarkiau susižalojus reikia kreiptis į gydytoją, geriausia – į
chirurgą, kad sutvarstytų žaizdą ir, jei reikia, paskiepytų nuo stabligės.
Pakartotinai skiepytis nuo šios labai pavojingos ligos patartina kas dešimt
metų.
Raudonukė
Šios ligos virusas plinta oru. Inkubacinis laikotarpis nuo
užsikrėtimo trunka dvi tris savaites. Aplinkinius ligonis gali užkrėsti praėjus
savaitei po išbėrimo ir netgi dar kurį laiką. Ligoniui padidėja temperatūra,
veidą ir kūną išberia taip smarkiai, kad oda įgauna raudoną spalvą. Vienas iš
būdingiausių ligos požymių – limfmazgių padidėjimas. Ligos eiga sunkesnė būna
paaugliams ir suaugusiesiems, vaikai perserga lengviau.
Kam patartina pasiskiepyti. Nesirgusios raudoniuke ir nuo jos
neskiepytos moterys privalo pasiskiepyti prieš kelis mėnesius iki planuojamo
nėštumo. Ši liga labai pavojinga iki 12 savaičių vaisiui –labai padidėja
persileidimo ir apsigimimų rizika.
Specialieji skiepai
Geltonosios karštinės platintojai – Aedes aegypti rūšies uodai.
Susirgusiojo šia liga išgelbėti paprastai nepavyksta. Važiuojantieji į Pietų
Amerikos ir Afrikos šalis privalo pasiskiepyti ne vėliau kaip dešimt dienų iki
išvykimo.
Maliarija galima užsikrėsti įkandus maliariniam uodui.
Pavojingiausia iš keturių žinomų maliarijos formų yra atogrąžų maliarija,
paplitusi Afrikos žemyne. Pirmąkart pasiskiepyti būtina savaitė prieš
išvykstant, be to, reikia pakartotinai skiepytis visą buvimo Afrikoje laiką ir
praėjus mėnesiui po kelionės.
Erkinis encefalitas. Vakcinavimo kursą sudaro trys
pasiskiepijimai, pirmuosius du rekomenduojama atlikti šaltuoju metų laiku (nuo
lapkričio), o trečiąkart skiepytis reikia mažiausiai prieš dvi savaites iki
erkių aktyvumo pradžios.
Hepatitas A
Hepatitas A dar vadinamas Bot-kino liga, gelta arba infekciniu
hepatitu. Jį sukeliantis virusas į organizmą patenka per užkrėstą vandenį arba
maistą, ypač valgant neplautus vaisius ir daržoves.
Ligos požymiai pasirodo po 2–6 savaičių, bet užsikrėtusysis,
pats dar nejausdamas jokių nemalonių pojūčių, jau gali užkrėsti kitus. Daugumą
ligonių vargina karščiavimas, pykinimas, vėmimas, jų šlapimas patamsėja, o
išmatos būna šviesios spalvos. Sergantieji hepatitu A gydomi ligoninėje.
Pasiskiepyti nuo hepatito A turėtų ketinantieji vykti į Azijos,
Afrikos arba Pietų Amerikos šalis, taip pat dirbantieji maisto produktų gamybos
ir prekybos srityse.
Difterija
Ūmi infekcinė bakterijų sukelta liga difterija pažeidžia nosies
gleivinę, gerklę, kartais – odą, o sunkesniais atvejais gali pakenkti ir
širdžiai, inkstams, nervų sistemai. Liga plinta oru, ja užsikrečiama nuo
sergančiųjų arba sveikų bakterijų nešiotojų, rečiau – per užkrėstus daiktus.
Difterijos eiga būna sunki, dėl smarkaus organizmo apnuodijimo
galimos rimtos komplikacijos – miokarditas, gerklės ištinimas arba regėjimo
sutrikimas.
Pastaruoju metu susirgimo difterija atvejų vėl padaugėjo, todėl
gydytojai pataria suaugusiesiems nuo šios ligos skiepytis pakartotinai maždaug
kas dešimt metų.
Vienus skiepus keičia kiti
Dėl masinės imunizacijos programos, įgyvendintos Pasaulinės
sveikatos organizacijos 1967–1977 m., pavyko įveikti juoduosius raupus – ligą,
nuo kurios mirdavo kas ketvirtas ja užsikrėtusysis. Liga pripažinta nugalėta, ir
skiepyti nuo raupų baigta.
Vakcinologija, mokslas apie skiepus, nuolat plėtojamas, galima
pasiskiepyti nuo vis daugiau infekcinių ligų.
Dabar bandoma nauja vakcina nuo gripo. Jei ji pasirodys esanti
veiksminga, nuo šios dažnos užkrečiamosios ligos pakaks pasiskiepyti tik kartą
per gyvenimą.
Parengė A. Gotautaitė
Nuotr. Išeitis. Veiksmingas sergamumo mažinimo
būdas – skiepijimasis, nes susidaro specifinis imunitetas.
