Nors tik trečiadienį abiturientai laikė paskutinį brandos egzaminą – informacinių technologijų, tačiau bendrasis priėmimas į šalies aukštąsias mokyklas vyksta jau kurį laiką. Vyrauja ankstesnių metų tendencijos – populiariausi išlieka socialiniai mokslai.
Populiariausi – socialiniai mokslai
Ketvirtadienį popiet užsiregistravo ir pradėjo pildyti prašymus mokytis aukštosiose mokyklose apie 20 tūkst. asmenų. Iš jų daugiau nei 10 tūkst. nurodė, kad šiemet baigia vidurinę mokyklą. Baigusiųjų iki 2009 metų ar 2009 metais buvo apie 1 200. Kiti dar nebuvo pateikę visų duomenų apie save.
Daugiau nei 1 700 abiturientų nurodė, kad renkasi pedagogines studijas, tad jiems bus reikalingas motyvacinis testas. Meno sričių egzaminus laikyti buvo pasirengę kone 2 000 norinčiųjų studijuoti.
Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto Stojančiųjų atrankos grupės vyresnioji administratorė Regina Padaigienė sakė, kad šiemet išlieka ta pati tendencija – dauguma būsimų studentų renkasi socialinius mokslus. Apie 42 procentus nori studijuoti socialinius mokslus, apie 21 procentą – biomedicinos, 14,6 procento – technologijų mokslus, 12 procentų – menus, 6 procentai rinkosi humanitarines studijas, fizinius mokslus – apie 4,7 procento. Pastebima šiokių tokių skirtumų tarp kolegijų ir universitetų.
Pasak R. Padaigienės, pagal pirmą pageidavimą universitetuose 42 procentai nori studijuoti socialinius mokslus, 20 procentų – biomediciną, 12 procentų – meno, 11 procentų – technologijų, 9 procentai – humanitarinius, daugiau kaip 6 procentai – fizinius mokslus. Kolegijose socialinius mokslus pagal pirmą pageidavimą norėtų studijuoti 41 procentas, biomediciną – 24, technologijų – 21, menus – 13, fizinius mokslus – apie 1 procentą, humanitarinius – taip pat apie 1 procentą.
„Procentai kiek skiriasi, tačiau prioritetai lieka tie patys“, – sakė Stojančiųjų atrankos grupės vyresnioji administratorė.
Lenkiam šiauliečius
Palyginus pagal miestus, kauniečiai pateikė 2 233 prašymus, panevėžiečiai – 695, šiauliečiai kiek mažiau – 690. Kauno technologijos universitete norėtų studijuoti daugiau nei 4 700 jaunuolių (Panevėžys kol kas neišskiriamas), Panevėžio kolegijoje – daugiau nei 1 100. Kol kas sunku pasakyti, kur labiausiai norima studijuoti – universitetuose ar kolegijose.
„Labai priklauso, kiek studijų programų siūlo. Jei kolegija rengia daugiau socialinės srities specialistų, ją ir renkasi“, – apie tendencijas kalbėjo R. Padaigienė.
Bendrojo priėmimo prašymus galima pateikti ir juos koreguoti iki liepos 23 dienos 17 valandos. Jeigu stojančiojo pasirinktai studijų programai reikia laikyti stojamąjį egzaminą arba reikalingas motyvacijos įvertinimas, prašymus į šių studijų sričių programas galima koreguoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki stojamojo egzamino. Rezultatai bus skelbiami liepos 27 dieną. Stojantieji savo prašyme gali pateikti iki 12 pageidavimų, pasirinkti konkrečią aukštosios mokyklos studijų programą, nurodyti studijų formą ir finansavimo pobūdį (valstybės finansuojama vieta, valstybės nefinansuojama vieta – su studijų stipendija ar be jos). Pasak R. Padaigienės, pastebima, kad dauguma pirmiausia bando stoti į valstybės finansuojamas vietas, paskui – į nefinansuojamą vietą su stipendija ir tik tada – į mokamas vietas.
Ji priminė, kad baigusieji šiemet ir anksčiau nepamirštų nuspausti nuorodą, kad būtų įkeltas atestatas. Tuo kiekvienas turi pasirūpinti pats. Baigusieji vidurines iki 2009 metų ar 2009 metais atestatus turi atnešti į Stojančiųjų atrankos grupę. Čia užsuka ir asmenys, norintys pasikonsultuoti, pamiršę prisijungimo slaptažodį ar tiesiog prašymą užpildę ne lietuviškomis raidėmis.
Daiva SAVICKIENĖ
