Šiuo metu septyniolika svetimų vaikų auginantys Gražina ir Vidantas Grigaliūnai pastarosiomis dienomis sukosi ypatingų įvykių rate: jų šeimai buvo skirta itin daug dėmesio, ją lankė gausūs svečiai, skambėjo pagarbos ir padėkos žodžiai.
Atvykęs į Teberešiškius pas Grigaliūnus Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius pateko į meile ir šiluma spinduliuojančius namus. J.Markevičiaus nuotr.
Dešimtoji Garbės pilietė
Beveik ketvirtį amžiaus be tėvų globos likusiais vaikais besirūpinantys Grigaliūnai šiemet sulaukė svaraus prasmingos veiklos įvertinimo.
Šeimynos įkūrėjai Gražinai Grigaliūnienei buvo suteiktas Garbės pilietės vardas. Šio garbingo – jau dešimto Panevėžio rajone, bet pirmąsyk skirto moteriai, – titulo regalijos jai buvo įteiktos sekmadienį Bernatonių bendruomenės namuose vykusiame iškilmingame Savivaldybės tarybos posėdyje, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Tarp gausaus būrio Garbės pilietę sveikinančių asmenų buvo ir jos užauginti vaikai, ir tikrais anūkais tapusios jų atžalos.
Grigaliūnų namai gimtaisiais yra tapę beveik trisdešimčiai žmonių, kurių daugelis jau savus lizdus susuko, vieni Lietuvoje, kiti užsienio šalyse gyvena.
Pajuto meilę
Nuošaliai nuo pagrindinių kelių esantį Teberešiškių kaimą, kuriame yra vieninteliai rajone šeimyniniai vaikų globos namai, šeštadienį aplankė ir Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius bei kiti garbingi svečiai, rajono valdžios atstovai.
Gražiną Grigaliūnienę nuolat supa vaikai. J.Markevičiaus nuotr.
Su didžiuliu krepšiu gardumynų į svečius atvykęs Vyriausybės vadovas, įteikdamas šeimynos motinai įrėmintą padėkos raštą, dėkojo už kilnų ir pasiaukojamą darbą.
Pabendravęs su mažųjų globotinių apsupta, visų švelniai mamyte vadinama G. Grigaliūniene, pakalbinęs vaikus, pasivaišinęs prie jų pagamintomis vaišėmis padengto stalo, premjeras sakė pajutęs tikrą šių namų šilumą, gerąją jų dvasią..
„Matau, kad čia nėra jokio dirbtinumo, apsimestinių jausmų – akivaizdu, kad vaikai myli tėvais tapusius globėjus ir patys yra jų mylimi“, – sakė A. Butkevičius.
Jis apgailestavo, kad tokių šeimų kaip Grigaliūnai šalyje nėra daug. O juk jos gali tapti tikru išsigelbėjimu į bėdą patekusiems vaikams.
Premjerui ne paslaptis, kad ir dabar netrūksta šeimų, kuriose vaikai auga apleisti, skriaudžiami, be tėvų meilės.
„Kai dirbau Vilkaviškio rajono savivaldybėje, neretai tekdavo susidurti su situacijomis, kai apleistiems vaikams reikėdavo rasti vietos prisiglausti“, – sako A. Butkevičius ir prisimena, kaip jam teko prisidėti prie Kybartų vaikų globos namų steigimo.
Kalbės su ministre
„Kai kuriuos dalykus apie tai, kaip sekasi šeimynų steigėjams, sužinojau tik dabar, apsilankęs čia. Pavyzdžiui, iš Grigaliūnienės sužinojau, kad šeimynų tėvai neturi atostogų, kad nėra numatyta, kas galėtų juos pavaduoti ligos atveju, kad pensiją jie galės gauti tik minimalią“, – pasakojo premjeras.
Apie galimybę padėti tokioms šeimoms jis sakė būtinai kalbėsiantis su Socialinės apsaugos ir darbo ministre.
Šeimynos įkūrėja Gražina Grigaliūnienė ir premjeras Algirdas Butkevičius pasikeitė šį susitikimą priminsiančiais raštais. J.Markevičiaus nuotr.
Į sudėtingas gyvenimo situacijas patekusius vaikus Grigaliūnai pradėjo globoti nuo 1989 metų, kai buvo išleistas įstatymas, leidžiantis kurti šeimyninius vaikų globos namus. Tuo metu, be savo dviejų vaikų, sutuoktiniai rūpinosi ir po giminaitės mirties našlaitėmis likusiomis dviem mergaitėmis.
Šeimyniniuose vaikų namuose, kurių mama-auklėtoja paskirta G. Grigaliūnienė, pirmieji apsigyveno penki be tėvų globos likę vaikai, paskui dar du, o po metų ir du iš pajūrio atvykę paaugliai.
G. Grigaliūnienė niekada nesirinko vaikų, dažniausiai ji glaudė našlaičius ar tuos, kurių atsisakė gimdytojai, kurie nepritapo kitų globėjų šeimose.
2010 metais šeimyniniai vaikų namai likviduoti, vietoj jų įsteigta Grigaliūnų šeimyna.
Vyras dėl tokio žmonos sprendimo niekada neprieštaravo ir stengėsi atstoti tėvą visiems po jų namų stogu augantiems vaikams.
Nuo pirmoko iki vienuoliktokės
Kad vaikams reikia ne tik pavalgyti ir apsirengti, žino visi, net vieną ar du savuosius auginantieji. O kiek meilės reikia kelioms dešimtims skirtingų likimų, charakterių, patirties vaikų, sudėtinga net įsivaizduoti. Rasti savyje šaltinių, trykštančių tokia meile ir šiluma, kad jų užtektų tokiam gausiam būriui globotinių, gali ne kiekvienas.
Kad visko, ko reikia, šiuose namuose augantieji gauna su kaupu, rodo šilti tėvų ir vaikų ryšiai ne tik su mažaisiais, bet ir su jau užaugusiaisiais, savas šeimas sukūrusiaisiais. Su savo vaikais jie Teberešiškiuose – dažni svečiai.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis ketina įteikti premjerui didelį kepalą aukštaitiškos duonos. J.Markevičiaus nuotr.
Nuo ketverių metų pas Grigaliūnus augusios Rasos sūnums Lukui ir Rokui G. Grigaliūnienė – pati geriausia pasaulyje močiutė.
Mikoliškio pradinės mokyklos mokinys Rokas apie savo močiutę parašė gražų, šiltą rašinėlį. Vaikiška ranka išvedžiojęs, kaip labai savo močiutę myli ir kokia ji gera ne tik jam, bet visiems vaikams, berniukas tikino, kad jai reikėtų įteikti patį aukščiausią apdovanojimą.
Kiekvieną rytą iš namų į mokyklą Grigaliūnai išleidžia penkiolika vaikų. Rytmečiai tuose namuose, be abejo, būna judrūs ir triukšmingi. Vieni skuba į geltoną mokyklinį autobusą, vežantį į Paįstrio J. Zikaro vidurinę mokyklą, kitus tėtis susodina į didelį šeimos automobilį ir veža į netoliese esančią pradinę.
V. Grigaliūnas džiaugiasi, kad tarp jo vaikų yra labai gabių, gerai besimokančių, o tie, kuriems gal ir prasčiau mokslas sekasi, vis tiek stengiasi neatsilikti, pasitempti.
Tik geri žodžiai
Nuolatiniai šeimos rėmėjai iš Švedijos Roland Nystiomas bei Eva Brit Aberg taip pat buvo atvykę pasveikinti G. Grigaliūnienės garbingo apdovanojimo proga.
Vienintele šeimyna rajone didžiuojasi ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis: „Niekada negirdėjau apie šią šeimą jokių skundų, jokių apkalbų. Per visus dešimt metų, kai čia dirbu, nei iš mokyklų, nei iš kaimynų ar bendruomenės niekas blogo žodžio apie juos nepasakė“, – teigia rajono meras.
Už prasmingą veiklą G. Grigaliūnienė yra pelniusi ir daugiau apdovanojimų. 1997 metais ji apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu, 2005 metais – Gerumo žvaigžde.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
