„DnB Nord“ ekonomistė J. Rojaka pabrėžė, kad dabartinės problemos reikalauja greitų sprendimų. Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius M. Leika taip pat teigė pasigendantis svarbesnių sprendimų dėl euro.
Rudens sezoną pradėjęs „IQ forumas“ išsiskyrė ne tik dalyvių gausa, bet ir karštomis diskusijomis. Tiesa, ir diskusijos objektas buvo pastaruoju metu itin aktuali tema – euras ir tolimesnės jo perspektyvos. Kaip pastebėjo vienas iš „IQ forumo“ dalyvių, euro ir euro zonos ateities klausimas yra sprendžiamas ne šiomis dienomis, o dabartinėmis minutėmis.
Optimistiškai dėl euro perspektyvų buvo nusiteikęs premjero patarėjas finansų klausimais Mykolas Majauskas. Kalbėdamas apie tai, jis net pasitelkė investuotojų žargoną ir teigė bendros ES valiutos atžvilgiu esantis „ilgalaikis bulius“. Pasak premjero patarėjo, ES politikai priima reikalingus sprendimus ir anksčiau ar vėliau bus rastas vaistas nuo dabartinių euro bėdų. Tiesa, jis įspėjo, kad „prieš tai, kol gyvenimas ES pagerės, jis gali ir pablogėti“.
Kita diskusijos dalyvė – banko „DnB Nord“ ekonomistė Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad dabartinės problemos reikalauja greitų sprendimų, o blogiausia, kas gali atsitikti su euro zona, yra ne jos visiškas iširimas, bet tai, kad dabartinė neaiški situacija tęsis dar dešimtmetį. Ekonomistės teigimu, politinis solidarumas yra vienintelis dalykas, dėl kurio euras šiandien laikosi ir gali išlikti ateityje.
Tuo metu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika teigė pasigendantis svarbesnių sprendimų dėl euro. Tai, kas vyksta šiandien, „tėra tik gaisro gesinimas, o ne esminės problemos sprendimas“. M. Leikos teigimu, euro kaip bendros valiutos silpnybės buvo išryškėjusios dar gerokai prieš šią ūkio krizę, tačiau euro zonos valstybės jokių veiksmų nesiėmė ir toliau skolinosi pinigus bei didino valstybės skolas.
„Šveicarai dar 1999 metais pakeitė savo konstituciją, kurioje nurodė, kad valstybės skola negali augti virš tam tikro lygio. Olandai įkūrė nepriklausomą biurą, atsakingą už biudžeto planavimą ir patariantį politikams“, – apie galimo sprendimo pavyzdžius kalbėjo M. Leika.
„IQ forumo“ diskusijai įpusėjus jos moderatorė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė nusprendė šiek tiek paprovokuoti renginio svečius ir visiems susirinkusiems renginio dalyviams uždavė klausimą, ar Lietuvai verta siekti euro. Didžioji dauguma pasisakė už tai, kad dėl euro įvedimo Lietuva turėtų neskubėti ir stebėti situaciją iš šalies. Taip pat pastebėta, kad litas kaip nacionalinė valiuta yra susijusi su tapatybe, tad jo atsisakę prarastume ir dalelę savitumo.
Gana griežtai apie tokius svarstymus atsiliepė vienas iš diskusiją stebėjusių renginio svečių – „Swedban Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas, kurio teigimu, kelti klausimą dėl euro būtinybės Lietuvai net nelogiška. Anot jo, jeigu jau abejojama dėl euro būtinybės, tada reikėtų svarstyti, ar Lietuvai apskritai verta būti ES nare. „Ko mes stojome į ES, jei nenorime euro, kuris yra integracijos tęstinumas?“, – retoriškai klausė jis. Pasak T. Andrejausko, šiandien svarbiau atsakyti į kitą klausimą – ar būsime pasirengę Briuseliui atiduoti 10, 20 ar 30 proc. savo nacionalinio biudžeto pajamų, kai euro zona fiskaline prasme taps dar labiau integruota.
Apibendrindami vykusią diskusiją jos dalyviai buvo laikėsi vienos nuomonės, kad euras išliks, nors reikalingos permainos gali vykti ir ne tokiu tempu, kokio visiems norisi. Visi taip pat sutarė, kad, nepaisant dabartinių problemų, Lietuvai euras būtų pranašumas.
