Dešimtis milijonų litų į Panevėžio plėtrą investavusiems verslininkams Savivaldybė, spjovusi į šalies įstatymus, kiša špygą. Miestą į vakarinę dalį plečiantys investuotojai, keletą metų veltui raginę Savivaldybę išpirkti, kaip numato teisės aktai, jų nutiestus vandens ir nuotekų tinklus, už patiriamus finansinius nuostolius prašo šimtus kartų mažesnės kompensacijos.
Nusileidžia iki trupinių
Dešimtis milijonų litų į Panevėžio plėtrą investavusiems, per tūkstantį panevėžiečių įdarbinusiems ir naują miesto mikrorajoną kuriantiems verslininkams Savivaldybė, spjovusi į šalies įstatymus, kiša špygą.
Projektą „Miestas mieste Babilonas“ Panevėžio pakraštyje plėtojančios „Ogmios“ grupės įmonės, keletą metų prašiusios Savivaldybės, kaip numato teisės aktai, išpirkti jų nutiestus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, už patiriamus finansinius nuostolius šįmet kaip kompensacijos prašo bent atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Pernai į Savivaldybės biudžetą trys „Ogmios“ grupės įmonės sumokėjo per 162 tūkst. Lt mokestį. Investuotojų nutiesti vandens ir nuotekų tinklai jai kainuotų kur kas brangiau – per 10 mln. Lt.
Pagyrė ir pamiršo
Panevėžys išsivadavo nuo provincijos sindromo – taip net miesto vadovai kalbėjo 2005-ųjų rugpjūtį per tuomet antro pagal dydį Lietuvoje prekybos ir pramogų centro „Babilono“ atidarymą, į Aukštaitijos sostinę sutraukusį ne tik vietos, bet ir šalies politikos grietinėlę. Vakarinėje miesto dalyje 80 ha teritorijoje kuriamas „Miestas mieste“, jau pastatyta per 70 tūkst. kv. m pramoninių pastatų, pradėtas gyvenamųjų namų kvartalas.
„Ogmios“ grupė į Panevėžį jau investavo apie 70 mln. Lt ir iki 2015-ųjų dar planuoja apie 3,8 mln. Lt investicijas.
Tačiau Savivaldybė, prieš septynerius metus garsiai dėkojusi verslininkams už miesto plėtrą ir sukurtas darbo vietas, dešimtis milijonų litų į miestą atnešusių investuotojų teisėtų prašymų nenori girdėti.
Penkmečio darbas
Dar 2010-aisiais „Ogmios“ grupė kreipėsi į Savivaldybę su prašymu iš jos išpirkti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tinklus.
Toks prašymas – ne iš piršto laužta verslininkų užgaida. Kad viešojo vandens tiekimo tinklai turi priklausyti savivaldybėms arba jų kontroliuojamoms įmonėms, nurodo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
Tačiau miesto vadovai tąkart apsiribojo tik formaliu atsakymu, esą Savivaldybė neturi galimybės įsigyti siūlomų tinklų, nes į jos valdomos įmonės „Aukštaitijos vandenų“ paslaugų kainą nėra įskaičiuota lėšų tokiems objektams išpirkti.
Paraginusi miesto vadovus laikytis šalies teisės aktų „Ogmios“ grupė sulaukė jau švelnesnio atsakymo. Miesto meras Vitalijus Satkevičius patikino, jog Savivaldybėje rengiamas Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas, atversiantis kelius tinklams iš privačių asmenų išpirkti. Tačiau per porą metų valdininkai į priekį taip ir nepasistūmėjo.
Pelnosi iš svetimo gero
Dėl to, kad Panevėžio savivaldybė vis dar nėra patvirtinusi jau keletą metų rengiamo plano, kokį dar 2010-aisiais jau turėjo dauguma savivaldybių, „Ogmios“ grupė skaičiuoja finansinius nuostolius. Dėl jų verslininkams darosi sudėtinga toliau plėtoti „Miesto mieste“ projektą. Jam įmonės paėmusios paskolas, už skolintus pinigus nutiestus tinklus tenka mokėti palūkanas bankams.
Matydama, kad kol kas nėra galimybių su Savivaldybe susitarti dėl įstatymais apibrėžtų dalykų, „Ogmios“ grupė miesto vadovų prašo bent jau kompensacijos už valdininkų nerangumą – atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, koks šiais metais bus priskaičiuotas „Babilono“ valdytojams.
„Nežinome, ką darysime, jei ir šį kartą atsakymas bus neigiamas. Ar esama situacija ne apiplėšimas vidury dienos – mūsų tinklais naudojasi „Aukštaitijos vandenys“, jiems moka pinigus vandens vartotojai, o Savivaldybė net į kalbas nesileidžia“, – stebisi „Ogmios“ grupei priklausančios bendrovės „Gamainvesta“ direktorius Arūnas Žemaitis.
Pinigai liktų Panevėžyje
Investuotojai nėra užsispyrę. Anot A.Žemaičio, „Ogmios“ sutiktų ieškoti kompromiso – tinklus, kuriais pas vartotojus atiteka „Aukštaitijos vandenų“ tiekiamas vanduo, Savivaldybei nuomoti. Tačiau šioji net į dialogą su verslininkais nesileidžia, tik atsikirtinėja į jų prašymus.
„Ar Savivaldybė neturi padėti, kad miestas dar sparčiau vystytųsi, ir neskirstyti privačios ir valstybinės nuosavybės? Savivaldybė neturi būti tik vadybininkė, lakstanti ir ieškanti investuotojų į pramonės parką, bet sudaryti sąlygas, kad investuotojai nepabėgtų iš Panevėžio“, – mano A.Žemaitis.
Savivaldybės sumokėti pinigai už išpirktus tinklus pasiliktų Panevėžyje. Pasak A.Žemaičio, „Ogmios“ grupė toliau plėstų „Miesto mieste“ projektą – iškiltų pradėtas statyti gyvenamųjų namų kvartalas ir net bažnyčia.
„Pristatėme prekybos, pramogų centrų, dabar reikia žmonėms ir dvasinio peno. Viliamės, kad būdami tikintys žmonės ir mylintys savo parapijiečius miesto vadovai susipras verslininkams padėti, o ne trukdyti“, – surasti kompromisą vilties nepraranda A.Žemaitis.
Ginčai keliasi į teismą
„Ogmios“ grupė nusiteikusi tartis su Savivaldybe, nors teismuose jau nagrinėjamos verslininkų bylos dėl valdininkų nerangumo išperkant vandens ir nuotekų tinklus iš privačių rankų.
Prieš porą savaičių Aukščiausiajame teisme palankų nuosprendį išgirdo bendrovė „Avelana“, nutiestus vandens ir nuotekų tinklus prašiusi išpirkti Kauno savivaldybės ir jos įmonės „Kauno vandenys“.
„Avelana“ 2000–2006 metais savo lėšomis nutiesė vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinius tinklus Kauno mieste. Po Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo priėmimo įmonė ne kartą kreipėsi į „Kauno vandenis“ ir Kauno miesto savivaldybę, prašydama išpirkti arba išsinuomoti jai nuosavybės teise priklausančius tinklus, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Tuomet „Avelana“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydama priteisti iš „Kauno vandenų“ 387 955 Lt nuostolių, susidariusių dėl savavališko vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo, atlyginimo ir nustatyti naudojimosi jais sąlygas ir tvarką.
Tokį verslininkų ieškinį Kauno apygardos teismas atmetė, tačiau „Avelana“ nenuleido rankų ir sprendimą skundė Apeliaciniam teismui. Šis taip pat buvo palankus Savivaldybei ir jos kontroliuojamai įmonei.
Tačiau Aukščiausiojo teismo verdiktas panaikino abiejų žemesnės instancijos teismų sprendimus ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas, o tinklai, priklausantys privatiems asmenims, gali būti išperkami Savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar Savivaldybės nuosavybėn.
Meras nusiplauna rankas
Ar įstatymus ignoruojančiai Panevėžio savivaldybei neteks taip pat minti teismų slenksčių, o gal Kauno pavyzdys sujudins kelerius metus delsiančius ir verslininkų prašymų išsisukinėjančius Panevėžio valdininkus?
Per pastaruosius porą metų ne vieną neigiamą atsakymą „Ogmios“ grupei atrašęs meras Vitalijus Satkevičius šį kartą atsakomybę perleidžia administracijos direktorei Kristinai Vareikienei.
„Meras pats nieko negali padaryti. Gautus prašymus dažniausiai vizuoju administracijos direktorei, o ji jau vertina“, – pareiškė V.Satkevičius.
Naštą – ant vartotojų pečių
Savivaldybės įmonė „Aukštaitijos vandenys“ prieš porą metų palaikė „Ogmios“ prašymą išpirkti tinklus ir netgi viešai skelbė, jog pirkinys Savivaldybei nebūtų neįkandamas. Tuomet vandens tiekėjos vadovai svarstė, kad nesuradus lėšų tinklams išpirkti ateityje tai gali kainuoti kur kas daugiau. Jie nuogąstavo, kad verslininkai gali pasinaudoti įstatyme numatyta teise už naudojimąsi jų nuosavybe pareikalauti nuomos mokesčio. Tačiau dabar įmonė poziciją pakeitė.
„Aukštaitijos vandenų“ statybos direktorius Sigitas Činga, priklausantis miesto Tarybos valdančiajai daugumai, mano, jog tinklų išpirkimas turėtų gultis ne ant Savivaldybės pečių – už juo sumokėti esą turėtų vandens vartotojai.
„Privatiems asmenims priklauso ne vienas kilometras vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. Ypač daug jų turi fiziniai asmenys „rožyno“ kvartale. Bet šiai dienai vandens ir nuotekų tvarkymo kainų tarife nėra numatyta nė vieno cento tokių tinklų išpirkimui“, – teigė S.Činga.
Nors „Aukštaitijos vandenys“ be atlygio naudojasi „Babilono“ plėtotojų nuosavybe – jų nutiestais tinklais tiekia vartotojams parduodamą vandenį, įmonės atstovas ir politikas aiškina, kad iš to naudos turi verslininkai.
„Turime sutartis su vartotojais, jie atsiskaito su mumis už vandenį, vanduo teka verslininkų tinklais. Tie tinklai jiems reikalingi, nes aprūpina geriamuoju vandeniu jų objektus“, – pareiškė S.Činga.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
