Norinčiųjų užsitikrinti vietą būsimame Panevėžio logistikos ir pramonės parke vizitai Savivaldybėje dažnėja, todėl pramonininkai ir verslininkai jau rikiuojami į eilę. Tikrasis sąrašas būsimų parko „gyventojų“ turėtų paaiškėti dar šią vasarą – iki Europos Sąjungos struktūriniai fondai skirs 36 milijonus litų rengti pagrindą plyno lauko investicijoms. 2009 metais parke jau turėtų būti sukurta 2000 naujų darbo vietų, o tai galutinai į miltus sumals dar prieš metus daugelio miesto politikų mistifikuotą „Ekrano“ svarbą panevėžiečiams.
Panevėžiui – specifinės įmonės
Sėkmė formuojant būsimo Panevėžio logistikos ir pramonės parko teritoriją Savivaldybės tarnautojams teikia vilčių dar šiemet žinoti, kas šiame įmonių rajone įsikurs. Norinčiųjų čia dirbti yra dešimtys – tokį pageidavimą yra išreiškusios Vokietijos, Skandinavijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir kitų šalių kompanijos. Strategiškai, patogios vietos verslui plėtoti nori ir miesto bei šalies įmonės.
Tikimasi, kad plyno lauko infrastruktūra bus pradėta rengti dar šių metų rudenį ir bus baigta pavasarį. Nacionalinis biudžetas, įvertinęs projekto svarbą, yra skyręs pusę milijono litų parko infrastruktūros techniniam projektui rengti. Iš viso logistikos ir pramonės parko infrastruktūra kainuos 36 milijonus litų. Juos žada skirti ES struktūriniai fondai.
Panevėžio logistikos ir pramonės parkas (PLPP) atsiras vakarinėje miesto dalyje, šalia tarptautinės magistralės „Via Baltica“ aplinkkelio ir geležinkelio linijos. Šiuo projektu domisi ir žinomi užsienio investuotojai, jie ieško plyno lauko investicijoms suformuotų sklypų su reikiama infrastruktūra.
„Iki bus pradėta rūpintis įvairių komunikacijų – vandentiekio, dujotiekio, elektros ir nuotekų tinklų įrengimu bei privažiavimo kelių tiesimu, reikia žinoti, kas jomis naudosis. Tai leistų tiksliau ir patraukliau parengti sklypus investuotojams, – „Verslo vartams“ sakė už projekto įgyvendinimą atsakingas Tadas Jagminas. – Dėl to jau netrukus pradėsime preliminarias derybas su investuotojais ir iki rudens, tikimės, turėsime labiausiai miesto verslo plėtros strategiją atitinkančių investuotojų sąrašą“.
2008 metų pavasarį arba vasarą investuotojai logistikos ir pramonės parke, pasak pašnekovo, galės statyti gamybos įmones ar sandėlius. Planuojama, kad 70 procentų parko užims sandėliai ir krovinių perkrovimo terminalai, o kitoje dalyje bus įkurtos įmonės. Iš viso parke verslą turėtų plėtoti septynios krovos ir sandėliavimo, trys gamybos įmonės. Pastarosios turėtų orientuotis į darbo jėgos rinkos pasiūlą, todėl miestui labiausiai tiktų elektronikos, mechatronikos ar mašinų detalių gamyba besiverčiantys investuotojai.
Vilčių suteikė monstro mirtis
Pagal oficialią ES statistiką, keturios iš visų dešimties įmonių turėtų priklausyti Panevėžio bendrovėms. Po tris „vietas“, jeigu parko pasidalijimo proporcija išliks standartinė, atitektų šalies ir užsienio kompanijoms. Konkurencija tarp užsienio kompanijų gali būti nemenka – gali būti, kad į vieną vietą realiai pretenduos iki 4-5 įmonių.
Ne paslaptis, kad daugelį jų į Panevėžį atvijo žinia apie žlugusį „Ekraną“. Daug metų verslo lengvatų ir net valstybės paramos iš vietos ir šalies valdžios reikalavusio, tik šantažu ir banko paskolomis gyvavusio pramonės monstro žūtis suteikė investuotojams vilčių mūsų mieste rasti laisvos kvalifikuotos darbo jėgos.
Planuojama, kad investicijos į dabar dirvonuojančių laukų hektarą miestui sukurs apie 60 darbo vietų. Iš viso 47 hektarų logistikos ir pramonės parke konkurencingos bendrovės sukurs 2000 darbo vietų.
„Prie logistikos ir pramonės parko dar yra 14 hektarų parduodamos žemės, tačiau šiuo metu ją pirkti netikslinga. Esame apskaičiavę, kad parkas išsems paskutinius Panevėžio darbo jėgos rezervus, – neslepia mero patarėjas ekonomikos ir investicijų klausimais T.Jagminas. – Gal kada vėliau, kai emigrantai pasuks atgal į namus“.
Sumokėjo per keturis milijonus
Panevėžio miesto savivaldybė logistikos ir pramonės parkui steigti iš privačių asmenų supirko 41 hektarą buvusio Pažalvaičių kaimo sklypų. Miestas už pirkinį sumokėjo 4,2 milijono litų. Didžioji dalis sandorių buvo pasirašyti per rekordiškai trumpą laiką – derybininkams iš Savivaldybės prireikė vos pusmečio.
Miesto valdininkai triumfuoja pagrįstai – kituose miestuose tokie ir panašūs projektai stringa metų metus, nes savivaldybėms nesiseka nutempti žemės savininkų pas notarą.
Jeigu Panevėžio savivaldybės atstovams nebūtų pavykę įtikinti žemės savininkus parduoti žemės, miestas būtų praradęs galimybę jau 2009 metais turėti naujų 2000 darbo vietų. Ir apskritai Savivaldybė būtų netekusi iš esmės jau be konkurencijos pažadėtos 36 milijonų litų ES struktūrinių fondų paramos logistikos ir pramonės parkui.
Prieš dvejus metus Ūkio ministerija, remdamasi PHARE programos finansuojamo tyrimo „Plyno lauko investicijų skatinimas Lietuvoje“ išvadomis, patvirtino Panevėžio pramonės parkui parinktą teritoriją kaip vieną iš 4 perspektyviausių šalyje ir labiausiai vertą ES fondų paramos. Panevėžys nurungė net 33 konkurentus.
Duotas ženklas buvo aiškiau nei suprantamas, todėl 2005 metų vasarą savivaldybės taryba patvirtino, kad logistikos ir pramonės parkas turi būti steigiamas būtent Panevėžio vakarinėje dalyje Pažalvaičiuose. Tačiau uždegti „žalią šviesą“ projektui savivaldybė galėjo tikėtis tik perėmusi į savo nuosavybę visą numatyto parko teritoriją.
Tuo metu ten – J.Janonio gatvės gale greta „Via Baltica“ magistralės – valstybei priklausė tik 6 hektarai, o kituose reikalinguose parkui 41 hektare šeimininkavo net 12 savininkų. Maža to, vienas sklypas buvo areštuotas teismo, o jo savininkas buvo belangėje.
Paralyžiaus išvengė
„Mūsų derybininkams prireikė ne tik atkaklumo, diplomatijos ir derybų meno, bet ir kantrybės, nes kai ko nebuvo galima paskubinti – pavyzdžiui, teismo ir viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, – „Verslo vartams“ sakė vienas iš derybininkų T.Jagminas. – Privačiame versle paprasčiau – sukerti rankomis, ir jau kitą dieną eini pas notarą. Savivaldybės derybininkams teko derėtis su visais iš karto ir neužmiršti, kad dėl pirkinių deramasi miesto pinigais“.
Maža derybininkų klaidelė galėjo lemti Panevėžio logistikos ir pramonės parko paralyžių. Panašų į tą, kuris konvulsijomis daugiau nei dešimt metų tampo Kauno laisvąją ekonominę zoną. Kauno LEZ buvo įsteigta 1996 metais, tačiau dėl stringančio žemės nuomos ir išpirkimo iš privačių asmenų proceso jos steigimo darbai iki šiol nebaigti.
Panevėžyje dėl to būtų ne tik nuplaukę 36 milijonai litų ES struktūrinių fondų paramos, bet ir būtų žlugusios maždaug 2000 panevėžiečių viltys rasti darbo savame mieste.
„Mums pavyko išvengti tokių problemų ir dėl to, kad žemės savininkai buvo sukalbamesni. Jeigu jie būtų užsispyrę, Savivaldybei būtų likęs vienintelis kelias priverstinai perimti iš jų žemes visuomenės reik-mėms. Teismai užtruktų dešimtmetį ir dėl to kentėtų abi pusės, – teigė T.Jagminas. – Pagal bendrąjį miesto planą buvęs Pažalvaičių kaimas yra priskirtas prie pramonės zonos, tai ir tapo pagrindiniu mūsų koziriu derybose“.
Gelbėjo ir bendrasis planas
Tuziną žemės savininkų pavyko įtikinti, kad miesto pakraštyje jiems priklausantys tyrlaukiai nebus patrauklūs pirkėjams, nes yra be infrastruktūros. Derybininkams taip pat pavyko įrodyti, kad Savivaldybė finansuoti tokius darbus nepajėgi.
Kadangi kita statyba šioje vietoje pagal bendrąjį planą yra draudžiama, pardavėjai suprato, kad Savivaldybė šiuo atveju yra vienintelė potenciali jų turto pirkėja. Sandoriai buvo pasirašyti pagal tuo metu galiojusias nekilnojamojo turto kainas.
„Mes nepermokėjome, o pardavėjai nenusipigino – sandoriai tenkino abi juos pasirašiusias puses“, – patikino T.Jagminas.
Parko teritorija galutinai buvo suformuota tik praėjusių metų pabaigoje – paskutinis sklypas buvo prijungtas tik po to, kai teismas atšaukė vieno iš sklypų areštą.
Savivaldybė jau galvoja, kokia turėtų būti Panevėžio logistikos ir pramonės parko valdymo forma. Pagal vieną iš variantų žemė konkurse būtų išnuomota parko valdymo bendrovei (operatoriui), o kitas būdas – parduoti žemę su teise ją išpirkti už tą pačią sumą.
Panevėžiui reikia „Rail Balticos“
Kad numatytos Panevėžyje plyno lauko investicijos suteiks neabejotiną patrauklumą visam regionui ir leis racionaliau panaudoti pramonės plėtrai palankią miesto geografinę padėtį, niekas neabejoja. Ir tam yra realus paaiškinimas.
Panevėžio logistikos ir pramonės parkas bus įkurtas pusiaukelėje tarp dviejų Baltijos valstybių sostinių – Vilniaus ir Rygos, šalia svarbiausios regiono transporto magistralės „Via Baltica“ bei geležinkelio linijos, kuri priklauso prioritetiniam maršrutui Maskva-Rezeknė-Daugpilis-Panevėžys-Klaipėda-Kaliningradas.
Be to, Panevėžys vis dar minimas kaip galima geležinkelio „Rail Baltica“ tarpinė stotis. Yra ženklų, kad dėl itin palankios miesto geografinės padėties būtent Panevėžys taps vienu iš pagrindinių tranzito ir logistikos šalyje centrų.
Per pastaruosius trejus metus tiesioginių užsienio investicijų į Panevėžio miestą srautai išaugo net 85,9 procento. Mieste veikia vienintelis Lietuvoje norvegų pramonės parkas, jame jau dirba 11 Norvegijos įmonių. Sėkmingai savo verslą plėtoja Danijos, Suomijos, Vokietijos kapitalo įmonės.
Per pastaruosius metus užsienio įmonės į miestą „atvežė“ per 700 milijonų litų investicijų.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. „Mūsų derybininkams prireikė ne tik
atkaklumo, diplomatijos ir derybų meno, bet ir kantrybės supirkti iš
panevėžiečių žemės sklypus būsimam Panevėžio logistikos ir pramonės parkui“, –
teigė už projekto įgyvendinimą atsakingas T.Jagminas.
