Finansų ekspertų teigimu, mūsų šalies ir senųjų Europos
Sąjungos valstybių gyventojų taupymo įpročiai dar labai skiriasi. Didžiąją dalį
savo taupomų pinigų europiečiai jau daugelį metų investuoja į taupyti ir
užsidirbti leidžiančias modernias taupymo priemones – pensijų fondus,
investicinį gyvybės draudimą, akcijas, obligacijas, investicinius fondus, o
didžioji dalis lietuvių santaupų iki šiol yra laikoma terminuotųjų indėlių sąskaitose arba grynaisiais.
Statistiniai duomenys rodo, kad terminuotųjų indėlių sąskaitose yra laikoma net 37 proc. visų šalies gyventojų santaupų. Jos neša tik nedidelį pelną, todėl finansų specialistai pabrėžia, jog kur kas didesnė jų dalis galėtų būti skirta pelningesnėms investicijoms. Tuo tarpu visai “neuždirba” 28 proc. gyventojų lėšų, laikomų einamosiose bankų sąskaitose, kur už lėšų likutį palūkanos dažniausiai nėra mokamos. Grynaisiais pinigais Lietuvoje žmonės laiko ir niekur neinvestuoja net 23 proc. savo santaupų.
Kitaip nei Lietuvoje, senųjų Europos Sąjungos narių gyventojai kaip grynuosius pinigus einamosiose bankų sąskaitose laiko tik 2,1 proc. santaupų, o terminuotieji indėliai sudaro apie 35 proc. jų santaupų. Didžiąją dalį – apie 63 proc. – savo lėšų europiečiai investuoja į pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą, akcijas, obligacijas ir investicinius fondus (žr. iliustraciją).
Gana daug Lietuvos gyventojų jau pasinaudojo galimybe papildomai kaupti lėšas II pakopos pensijų fonduose ar apsidraudus investiciniu gyvybės draudimu; daugėja ir savanoriškų pensijų fondų bei investicinių fondų dalyvių. Šiemet SEB Vilniaus banko grupė dar papildė investicinių priemonių pasirinkimą trimis naujais SEB investiciniais fondais, taigi šiuo metu siūlo galimybę investuoti į savo įkurtus investicinius fondus (NVS akcijų fondą, NVS obligacijų fondą ir pasaulio rinkų fondų fondą) ir net trylika SEB investicinių fondų.
Patikrinta ir saugi galimybė uždirbti
Investiciniai fondai – viena iš populiariausių šiuolaikinių pinigų “įdarbinimo” priemonių – aktyvią veiklą pradėjo dar praėjusio šimtmečio viduryje ir pamažu įsitvirtino visame pasaulyje. “Investiciniai fondai jungia daugelio taupymo produktų privalumus. Tikėtinas jų pelningumas yra kur kas didesnis nei terminuotųjų indėlių, o rizika kur kas mažesnė nei savarankiškai investuojant į akcijas, nes fondus valdo didžiulę investavimo patirtį sukaupę profesionalūs valdytojai”, – sako SEB Vilniaus banko Panevėžio filialo direktorius Raimondas Nekrošius.
Pasak jo, investiciniai fondai yra skirti tiems žmonėms, kurie nori taupyti, investuoti ir uždirbti, tačiau neturi laiko ar žinių, padedančių patiems susidaryti ir aktyviai valdyti investicijų portfelį. Fondai patrauklūs ir dėl galimybės kaupti ilgą laiką.
Pasirinkti fondą – pagal investavimo patirtį
R.Nekrošiaus teigimu, SEB Vilniaus banke platinami NVS obligacijų fondo vienetai patrauklūs dėl gana aukštų šių šalių obligacijų palūkanų, nuolat gerėjančio valstybių kredito reitingų; be to, investuoti į obligacijas yra mažiau rizikinga nei į akcijas. Tuo tarpu NVS akcijų fondo vienetai gali būti pelningesni – visame Centrinės ir Rytų Europos regione būtent NVS įmonių akcijos dėl spartaus ekonomikos augimo turi bene didžiausią perspektyvą brangti. Visgi SEB Vilniaus banko finansų ekspertai šiuos fondus rekomenduoja tiems, kurie jau turi investavimo patirties ir supranta, kad, norint gauti daugiau pelno, teks prisiimti ir didesnę riziką dėl galimo fondų vertės pokyčio. Todėl siūloma į šiuos akcijų fondus investuoti 3-5 metams ir tik apie 10 – 20 proc. visų taupyti skirtų lėšų.
Pasaulio rinkų fondų fondo strategija siekia aukso vidurio: investuojant ilgesniam laikotarpiui be didesnės rizikos galima tikėtis vidutinės grąžos. Šis fondas tinka tiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius investavimo srityje; specialistai pataria į jį investuoti bet kuriam norimam laikotarpiui bet kurią norimą sumą. Tikėtinas investicijų prieaugis nėra prognozuojamas toks didelis kaip NVS šalyse, tačiau šios investicijos daug saugesnės.
Investuoti nesudėtinga
Investuoti į fondus tikrai paprasta. Tereikia kreiptis į banką ir pervesti pinigus į specialią sąskaitą. Vėliau – nurodyti už kokią sumą ir kokio investicinio fondo vienetų pageidaujama įsigyti. Svarbu žinoti ir tai, kad investicinių fondų vienetus galima bet kada parduoti ir vėl laisvai naudotis savo santaupomis. Pinigai į kliento sąskaitą bus pervesti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bankui pateikto prašymo.
Pasak R.Nekrošiaus, investuoti į investicinius fondus gali kiekvienas, nes minimali investavimo suma yra vos 50 Lt (į pasaulio rinkų fondų fondą), 100 Lt (į NVS ar SEB fondus). Paprastas pavyzdys: štai kas mėnesį investuojant po 100 litų su 10 proc. prieaugiu per metus, per 10 metų iš viso bus investuota 12 tūkst. Lt, o kartu su prieaugiu sukaupta net daugiau kaip 21 tūkst. litų. Kas mėnesį tokiomis pačiomis sąlygomis investuojant po 180 litų per 40 metų bus investuota apie 86 tūkst. litų, o sukaupta – daugiau kaip vienas milijonas litų! Pasirodo, tapti milijonieriumi nėra jau taip sudėtinga. Išvada viena – taupyti ir uždirbti investuojant į investicinius fondus tikrai apsimoka.
Vienas būdas – daugeliui tikslų
Investicinių fondų vienetai yra kiekvienam tinkama efektyvi taupymo priemonė, suteikianti galimybę bet kada atsiimti investiciją neprarandant vertės prieaugio. Jie ypač rekomenduojami asmenims, valdantiems didesnes pinigų sumas gavus palikimą, dividendų, pardavus turtą ar pasibaigus indėlio terminui. Pastaruoju metu daugeliui gyventojų sugrąžinta pajamų mokesčio permoka iš Valstybinės mokesčių inspekcijos yra taip pat labai tinkama proga verčiau “įdarbinti” lėšas fonde, o ne jas pravalgyti. Periodiškai investuoti į fondus specialistai rekomenduoja ir tiems, kurie gauna didesnes pajamas arba pajamas pagal autorines sutartis, t. y. negalintiesiems pasinaudoti savanoriškų pensijų fondų teikiamomis mokesčių lengvatomis.
R.Nekrošius priminė, kad investiciniai fondai tinka visiems, kas ieško inovacinių taupymo sprendimų ir nori racionaliai paskirstyti investavimo riziką. Investuojant į fondus nesunku sutaupyti papildomų lėšų ne tik vaikų išsilavinimui ar senatvei, bet ir pradinei didesnio pirkinio įmokai.
Inesa Užubalienė
