R. Rudzkis svarstė, kad, jeigu A. Lukašenka (nuotr.) išlaikys valdžios svertus savo rankose, situacija Baltarusijoje susitvarkys.
Nors kalbos apie „Baltarusijos ekonomikos stebuklo“ saulėlydį netyla, Vakarų medienos grupės, ten pradėjusios gamyklų komplekso statybas, valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas teigia, kad verslo nė kiek negąsdina šalį purtanti valiutos krizė ir nenuspėjama valdžia. O vyriausiasis „DnB NORD“ banko analitikas Rimantas Rudzkis svarsto, kas blogiau: nenuspėjamas baltarusių diktatorius Aliaksandras Lukašenka ar besitęsianti emigracija iš Lietuvos.
Pirmuosius gamyklų kompekso statybų darbus Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje lietuviai pradėjo birželį, o gamyba turėtų startuoti antrąjį kitų metų ketvirtį. Kaip sakė Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas S. Paulauskas, komplekse vyks trijų produktų gamyba – medžio drožlių plokščių, faneros ir baldų.
„Projektą finansuoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Olandijos bankas, „Snoro“ bankas ir Vakarų medienos grupė. Bendrai investuotos lėšos – kažkur 250 mln. litų“, – skaičiavo S. Paulauskas. Jo teigimu, iš pradžių bus sukurta bent 1200 darbo vietų, o vėliau jų dar daugės.
Kritikos mūsų valdžiai negaili
Kalbėdamas su IQ.lt S. Paulauskas neslėpė, kad ši nemenka investicija galėjo atitekti ne Baltarusijai, o Lietuvai, jeigu šalies valdžios kalbos apie naujų investicijų pritraukimą nebūtų „vien tik skambios deklaracijos“.
„Mes negalime įtikinti Vyriausybės, kad žaliavas iš valstybinio sektoriaus pirmiausia turėtų įsigyti pramonė, o ne perpardavėjai ir tie, kurie išveža į užsienį. Lietuva, kaip bananų šalis, išveža per milijoną kubinių metrų medienos, nesukurdama pridėtinės vertės. Tai sudaro daugiau kaip 20 proc. medienos. Neužtikrintumas dėl apsirūpinimo žaliava verčia investuoti ten, kur yra aiškios žaidimo taisyklės“, – dėstė verslininkas.
Paklaustas, ar nesibaimina nenuspėjamos Baltarusijos valdžios ir ekonominės situacijos, S. Paulauskas sakė, kad Lietuva yra lygiai taip pat nenuspėjama, o mūsų kaimynė turi reikalingų resursų, kvalifikuotų darbuotojų ir sudaro palankias sąlygas investuotojams.
„Taip, jie turi problemų su valiutos stabilumu, bet tai nedaro įtakos verslui. Mes kuriame produktą eksportui. Pinigai grįš dolerių arba eurų pavidalu“, – ramiai kalbėjo verslininkas.
Baltarusijos ekonomika atsities?
Analitikas Rimantas Rudzkis, paklaustas, ar iš tiesų verslui neverta baimintis neprognozuojamos Baltarusijos, sakė, kad į šį klausimą „nesusiveda“ vien ekonomika.
„Jeigu nebūtų politinės potekstės, manau, kad Baltarusija susitvarkytų. Fundamentalių negerovių ten vis dėlto nėra. Pakankamai tvarkingai funkcionuoja viešasis sektorius, negalima sakyti, kad šalis yra baisiai atsilikusi. Padaryta klaidų, bet devalvavus valiutą, kaip jie padarė, ir atstačius konkurencingumą, jie ilgainiui atsistotų ant kojų“, – dėstė ekonomistas.
Jis priminė, kad Baltarusija turi parengusi ekonomikos pertvarkos, liberalizavimo programą, ketina vykdyti privatizaciją. Ją įgyvendinant įprastai esą ateina daug užsienio investicijų, o tai padeda išspręsti finansines problemas.
Bėda, R. Rudzkio teigimu, yra ta, kad Baltarusijoje – didelė politinė įtampa, šaliai nepalankios išorinės jėgos. Esą ne paslaptis, kad A. Lukašenka ir Vladimiras Putinas vienas kito nemėgsta, todėl Rusija gali pasinaudoti susidariusia situacija ir nušalinti diktatorių.
„Jeigu A. Lukašenka sugebės išlaikyti savo rankose valdžios svertus, neabejoju, kad situacija normalizuosis“, – sakė ekonomistas.
Jis svarstė, kad tiek A. Lukašenos, tapusio nenuspėjamumo simboliu, vaidmuo, tiek demokratijos svarba labai sureikšminama. „Atkreipsiu dėmesį, kad Lietuvoje taip pat yra visokiausių problemų. Mes neturime A. Lukašenkos, bet jie neturi emigracijos. Ir neaišku, kuris veiksnys aktualesnis. Galbūt tai pačiai Vakarų medienos grupei tai yra daug svarbesnis dalykas“, – kalbėjo R. Rudzkis.
