„Google“ ir kitos interneto paieškos sistemos daro įtaką tam, kaip mes įsimename informaciją.
Tokios interneto paieškos sistemos kaip „Google“ keičia žmonių mąstymo būdą, teigia Kolumbijos universiteto mokslininkai. Vienas iš tokių pokyčių, interneto paieškos sistemas naudojantys žmonės įsimena mažiau informacijos, tačiau prireikus, geriau žino, kur reikia jos ieškoti. Ir tai nereiškia, kad internetas daro žmones kvailesniais.
Tiesa, tokį smegenų veiklos principą mokslininkai yra pastebėję jau anksčiau – ši fenomeną, pavadintą transaktyviąja atmintimi, pirmasis prieš 26 metus aprašė socialinės psichologijos atstovas Danielis Wegneris. Jo teigimu, kartu gyvendami ar dirbdami žmonės sukuria kolektyvinę žinių sistemą, padedančią greičiau ir efektyviau gauti reikiamą informaciją.
Kalbant paprasčiau, kiekvienas tokios grupės narys visada žino, į kurį kitą narį jis gali kreiptis ir gauti reikalingą informaciją. Taip visa žmonių grupė veikia kaip vienas didelis protas, o kiekvienas jos narys, galėdamas naudotis grupinio mąstymo ištekliais, gali veikti efektyviau.
Panašų fenomeną Kolumbijos universitete atliktų eksperimentų metu pastebėjo ir mokslininkė Betsy Sparrow. Jos teigimu, žmogaus smegenys remiasi interneto paieškos sistemomis lygiai taip pat, kaip jos įpratusios remtis šeimos nario, draugo ar kolegos žiniomis. Turėdamos galimybę greitai rasti ir nesunkiai pasiekti reikiamą informaciją, jos geriau įsimena patį būdą, kaip ją pasiekti, o ne visą informaciją. Įdomu tai, kad tais atvejais, kai informacija yra lengvai neprieinama, tokiu atveju smegenys ją įsimena geriau.
Mokslininkai įžvelgia teigiamų tokio reiškinio aspektų: žinodami, kur galima nesunkiai rasti reikiamą informaciją, žmonės gali skirti mažiau pastangų jai įsiminti, o dėmesį sutelkti į kitokių užduočių atlikimą.
