JAV prezidentas Johnas F. Kennedy vadinamas pirmuoju televiziniu prezidentu. 1960 m. pirmąkart JAV istorijoje transliuotuose kandidatų debatuose jis per vieną vakarą iš sąlyginai nežinomo senatoriaus tapo žvaigžde. Prieš ketverius metus JAV prezidentu išrinktas Barackas Obama kai kurių vadinamas pirmuoju internetiniu prezidentu. Nespėję jam suteikti šio titulo skuba tai padaryti šiemet, bet galbūt tikrasis internetinis prezidentas dar bus išrinktas. Politika įsiveržė į internetą, tačiau internetas į politiką – dar ne.
Šiemet B. Obama aplenkė varžovą Mittą Romney visais interneto parametrais, pirmiausia labai banaliais – gerokai daugiau „Facebook“ gerbėjų ir „Twitter“ sekėjų. Tačiau jis jau ketverius metus prezidentas, o M. Romney kandidatūra paaiškėjo keli mėnesiai iki rinkimų. Tačiau apie M. Romney atsilikimą socialiniuose tinkluose byloja tai, kad jis sekė vos 274 „Twitter“ vartotojus. Tuo metu B. Obamos darbuotojai mėgino išgirsti, ką nori pasakyti 670 tūkst.
TNS atlikta „Twitter“ žinučių turinio analizė rodo, kad visos kampanijos metu pagal teigiamų ir neigiamų atsiliepimų skaičių visuomet geriau sekėsi B. Obamai. Išskyrus vienintelę juodesnę dieną – iškart po nesėkmingais vadinamų pirmųjų debatų su M. Romney.
Pyktis iki smagybės
„M. Romney pralaimėjo rinkimus šiandien“, – dar rugsėjo viduryje antraštėje konstatavo naujienų portalo „Bloomberg“ apžvalgininkas Joshas Barro. Priežastis: slapta darytas ir žurnalo „Mother Jones“ naujienų portale paviešintas M. Romney pareiškimas, kuriame jis kalbėdamas finansiniams rėmėjams be užuolankų nurašė ir įžeidė 47 proc. JAV rinkėjų.
Šie, jo žodžiais, „nieko nepaisydami balsuos už prezidentą. 47 proc. yra su juo ir yra priklausomi nuo valdžios, mano, kad yra aukos, kad valdžia turi jais pasirūpinti, kad jiems priklauso sveikatos apsauga, maistas, būstas ir t. t. <…> Taigi mano reikalas yra nesijaudinti dėl tų žmonių. Aš niekada neįtikinsiu jų imtis asmeninės atsakomybės ir rūpintis savo gyvenimu“.
Šis nutikimas sulaukė daug dėmesio socialiniuose tinkluose. Tačiau ir tradicinėje žiniasklaidoje. Be to, tai tradicinė žiniasklaida sugebėjo įrašyti ir publikuoti kandidato į prezidentus kalbą. Socialiniai tinklai atliko stiprintuvo vaidmenį, suteikė žmonėms galimybę pacituoti ir pakomentuoti, tačiau tai nebuvo socialinių tinklų sukurtas įvykis.
„Forbes“ apžvalgininkė Juliet Barbara sudarė svarbiausių kampanijos epizodų socialiniuose tinkluose penketuką. Į jį pateko reakcija į „Mother Jones“ paviešintą vaizdo įrašą, o dauguma kitų buvo tiesiog pasismaginimas, pavyzdžiui, dėl M. Romney frazės apie „pilnus segtuvus moterų“ („binders full of women“) arba dėl to, kad šis ketina nutraukti finansavimą visuomeniniam televizijos kanalui PBS ir lyg apgailestaudamas sako, kad jam patinka ir PBS, ir Didysis Paukštis (populiarios vaikų laidos „Sesame Street“ personažas Big Bird). „Twitter“ netrukus atsirado daug populiarumo sulaukusi paskyra @FiredBigBird (Atleistas Didysis Paukštis) ir kitų „atleistų“ laidos personažų paskyros.
Socialiniai tinklai tapo ir oficialiais politikų bendravimo kanalais, suteikiančiais galimybę parašyti ne tik banalias ir niekam neįdomias žinutes, tokias kaip „B. Obama ir jo sveikatos reforma nardina šalį į socializmą“, bet ir parodyti visą savo išmanumą bei humoro jausmą.
Dar vasarą, kaip sakoma, „interneto hitu“ tapo ištrauka iš aktoriaus ir režisieriaus Clinto Eastwoodo kalbos Respublikonų partijos konvente, kai jis kreipėsi į nematomą B. Obamą, neva sėdintį ant greta stovinčios kėdės. B. Obamos komanda sureagavo oficialioje „Twitter“ paskyroje publikuodama prezidento, sėdinčio dideliame krėsle su užrašu „prezidentas“, nuotrauką. Ir prierašą „ši kėdė yra užimta“.
Rinkimai tik pakeliui į internetą
2008 m. rinkimai buvo praminti internetiniais vien dėl to, kad jie pirmą kartą atsispindėjo staiga išpopuliarėjusiuose socialiniuose tinkluose.
Vieni tyrėjai, analizuodami 2008 m. kampanijos metu atliktų apklausų duomenis, nesugeba rasti įrodymų, kad politinė komunikacija socialiniuose tinkluose kaip nors atsiliepė apsisprendimui ar balsuoti ir už ką. Kitų duomenys rodo, kad B. Obamai pavyko mobilizuoti maždaug 5 mln. savanorių pagalbininkų tinklą internete, surinkti aukų iš 3 mln. žmonių ir paskatinti žmones balsuoti.
„Ateis rinkimai, kurie bus tokie internetiniai, kokie televiziniai buvo 1960-aisiais pirmą kartą debatuojant F. Kennedy ir R. Nixonui. Tai dar nenutiko“, – technologijų naujienų portalui CNET.com teigė Marcas Andreessenas, vienas žinomiausių prognozuotojų Silicio slėnyje. Perversmą, kuris turėtų visiškai pakeisti kampanijos išlaidas ir metodus, jis numato ne vėliau kaip po aštuonerių metų.
Tačiau kas konkrečiai suveiks, pasak M. Adnreesseno, kol kas galima tik spėlioti: tai gali būti socialiniai tinklai, tiesioginės vaizdo transliacijos, naujoviškos mikrolygmeniu nutaikytos kampanijos.
Analizuojant B. Obamos pergalės priežastis teigiama, kad jam pavyko mobilizuoti ir savo pusėn patraukti lotynų amerikiečius. Kovodami dėl kiekvieno potencialaus rinkėjo – ir ypač neapsisprendusiose valstijose – kampanijų strategai gali segmentuoti rinkėjus iki kuo įvairiausių pogrupių, pavyzdžiui, netekėjusių 40–49 metų moterų Majamyje, ir taikytis į jų poreikius bei jausmus.
Apsilankėte vieno iš kandidatų puslapyje ir įsidiegėte to puslapio slapuką. Šis stebės, ar lankotės religiniuose puslapiuose, ar užsukate į erotinius portalus ir į biržos naujienas, ir kitąsyk apsilankius kandidato puslapyje parinks skydelį pagal jūsų moralinę orientaciją ar kitus interesus.
Prekybos centrai jau ne pirmą dešimtmetį analizuoja savo klientų vartojimo įpročius naudodamiesi lojalumo kortelių surenkamais duomenimis ir pagal tai taiko nuolaidas, teikia suasmenintus pasiūlymus. Duomenų analizės įgūdžius šioje srityje išvysčiusius specialistus pasitelkia ir politikai.
Jų komandoms reikia išrūšiuoti ir perdirbti duomenų sąvartynus į socialinius žemėlapius. Beje, JAV tai daryti sąlyginai lengva, nes duomenų bazes galima ir nusipirkti (ES tai uždrausta). „The New York Times“ rašo, kad šios kampanijos metu abiejų kandidatų štabai duomenims įsigyti išleido apie 13 mln. JAV dolerių – pirko ir iš įmonių, įtariamų arba teisiamų privačių duomenų apsaugos pažeidimais.
Pajėgos auga
Žurnalas „Time“ teigia, kad B. Obamos rinkimų štabe dirbo 150 duomenų analitikų – penkis kartus daugiau nei 2008-aisiais. Šiam eskadronui vadovavo Rayidas Ghani, anksčiau dirbęs su didžiulėmis duomenų bazėmis, tarp jų ir su prekybos centrų renkamais duomenimis. „The New York Times“ teigia, kad tuo metu M. Romney kampanija pasisamdė išorines įmones, skyrė daugiau dėmesio išsiaiškinti, kaip sukurti įtaigias žinutes, ir mažiau dėmesio rinkėjų mobilizacijai.
„Time“ teigimu, sugebėjimas geriau analizuoti duomenis buvo pagrindinis institucinis B. Obamos pranašumas prieš M. Romney. Duomenų analizė padėjo B. Obamos kampanijai, be kitko, surinkti 1 mlrd. JAV dolerių aukų, rasti savanorių ir sukurti rinkėjų profilius neapsisprendusiose valstijose, kad kiekviena kampanijos priemonė nuo reklamų televizijoje iki agitacinių elektroninių laiškų ir reklaminių skydelių internete būtų kuo tikslesnė.
Rinkėjai arba potencialūs rinkėjai socialiniuose tinkluose piktinasi ir smaginasi, o rinkimų štabai dirba: kuria turinį, kuriuo galėtų dalytis socialinių tinklų vartotojai, mėgina suvaldyti komunikacines krizes ir apdoroja jūrą informacijos. Jei kam nors politika Lietuvoje panašėja į pažadų turgų, tai JAV ji tampa didcentriu beveik tiesiogine prasme – dėl analogiško priėjimo metodo.
