Interjeras: tarp daiktų buities ir žmogaus būties

(Gamintojų archyvo nuotr.)

2012 m. „Minotti“ interjero pavyzdys.

Kurti namų interjerą pačiam, samdyti dizainerį, o gal perkelti idėjas iš prekiautojų baldais katalogų? Pasitarkime su profesionalais.

Kolegos iškeltą klausimą, ar įmanoma savo aplinką stilingai, skoningai ir patogiai įsirengti vadovaujantis bukletuose publikuojamais baldų ir kitų interjero elementų deriniais, pavadinčiau vyriška logika, kuria remiantis ieškoma teisingiausio sprendimo, verto katalogo įvaizdžio statuso. Mano emocijomis paremtas moteriškas mąstymas neleidžia apie tai net diskutuoti. Kam rinktis tai, kas jau patiekta ant lėkštutės, jei gali valandų valandas vaikštinėti po interjero salonus ir iš dailių eksponatų komponuoti savų fantazijų atitikmenis: išgyventi ir kūrybinių kančių, ir palaimingą katarsį atradus tai, ko, rodos, ieškojai ir siekei visą gyvenimą?..

Tačiau kartu ramybės neduoda klausimas, kodėl į namus parsivežta ir vos prie aplinkos spėjusi pritapti svajonė netrukus ne tik nebedžiugina, bet ir ima erzinti taip, kad trokšti atsikratyti pasitaikius pirmai progai: telepatiškai prišaukus katino įdrėskimą ar neapdairiai apliejus nagų laku. Ak, vėl ta daiktų buities ir žmogaus būties dilema…

Tiesa, kad emociškai ar finansiškai brangius daiktus vertiname labiau. Tačiau vartotojų kultūra mus ir mūsų aplinką neišvengiamai apkrauna bereikšmėmis smulkmėmis ar slegiančiais beverčiais niekniekiais. Akis badantį nemėgstamos gėlės vazoną dar galima pakęsti biuro vestibiulyje, bet tik ne nevykusią savo svetainės sienų spalvą ar erzinantį naujosios odinės kanapos kvapą poilsio kambaryje. Ir dar drįstate sakyti, kad namų įrengimą ir dekoravimą verčiau patikėti specialistui – interjero dizaineriui?! Argi jis žinos, kur įkurdinti nuostabiausius mano suvenyrus, albumus, papuošalus… Stop emocijoms, kelią – racionalumui.

„Daugelis žmonių puikiai žino, ko nori, kas jiems gražu, tačiau net ir labiausiai apmąstytus sumanymus gali sugriauti technologiniai niuansai“, – tai byloja architekto R. Mikulionio keliolikos metų profesinė patirtis.

„Po kiekvieno interjero estetiniu paviršiumi, kruopščiai parinktais ir sudėliotais daiktais, nori ar nenori, pirmiausia slypi inžineriniai sprendimai. Daugelis žmonių puikiai žino, ko nori, kas jiems gražu, tačiau net ir labiausiai apmąstytus sumanymus gali sugriauti technologiniai niuansai“, – tai byloja architekto Ryčio Mikulionio keliolikos metų profesinė patirtis. Eksperimentai su inžinerinėmis sistemomis gali atsieiti labai daug grynųjų.

Pamažu pasimokę iš savo ar aplinkinių klaidų, šią gyvenimo pamoką įsisavina vis daugiau lietuvių. Jau beveik išaugome iš įsitikinimo, kad esame visų galų meistrai ir patys galime nusibraižyti namo planą, susiremontuoti automobilį, pasisiūdinti suknelę. Kad ir atsargiai, tas sritis, kurių neišmanome, vis dažniau patikime specialistams. Ne išimtis ir būsto įrengimas. „Anksčiau interjero dizainerio paslauga buvo turtuolių privilegija, o šiandien į profesionalus kreipiasi vis daugiau vidutines pajamas gaunančių žmonių. Žinoma, dizaineris nelygu dizaineriui. Taigi renkamasi pagal poreikius ir galimybes“, – sako R. Mikulionis.

Interjero dizainerė ir dekoratorė Nerija Sabaliauskienė teigia, kad šių paslaugų paklausa atsirado prieš dešimtį metų, prasidėjus statybų bumui. Šiandien, kai vyrauja išties gausi pasiūla, interjero dizaino paslauga tapo beveik neišvengiama būtinybe. Interjero salonų skaičius vis auga, randasi nemažai naujų stilistikų ir daugėja plataus kainų spektro produkcijos, o nuo kataloguose pristatomo asortimento tiesiog sukasi galva… Taigi architektas ar interjero dekoravimo specialistas tampa gidu, neleidžiančiu pasiklysti ir padedančiu išsirinkti. „Mano nuomone, būtent dėl gausios pasiūlos ir suvokimo, kad visų patikusių daiktų neįkurdinsi savo namuose, žmonės ir kreipiasi pagalbos į profesionalą“, – patirtimi dalijasi N. Sabaliauskienė.

(„L’Officiel“ archyvo nuotr.)

N. Sabaliauskienės sukurtas interjeras.

Jai atitaria ir interjero namų „Madam W“ savininkas Rimgaudas Kunstmonas: nors žmogus, įsirengiantis savo namus, rodos, aplanko daugybę salonų, domisi, gilinasi, gausioje pasiūloje jam gali būti sunku susigaudyti. „Tarkime, Milano baldų parodose asortimentas tokis didelis, kad pirmą kartą atvažiavęs gali pasijusti lyg džiunglėse: viskas atrodo arba labai įvairu, ypatinga, arba labai vienoda. Galų gale išvyksi nesupratęs, kas yra kas, ir juo labiau neišsirinkęs“, – mano verslininkas.

Bet juk kiekviena baldų, šviestuvų, interjero tekstilės kompanija siūlo gražių katalogų, kuriuose galima aptikti tikrai ne vieną pavyzdį, kaip susikurti jaukią virtuvę, svetainę, miegamąjį ar vonios kambarį. Ar tokios aiškiai vizualiai išdėstytos idėjos negali praversti įsirengiant ar atnaujinant namus ir apsieiti be interjero dizainerio paslaugų? „Man patinka gitaros muzika, žinau, kad ji suskamba pirštais braukant stygas, bet ar galiu groti šiuo instrumentu, ar galiu perprasti, kaip sukuriamas muzikinis kūrinys?“ – retoriniu klausimu atsako R. Kunstmonas.

Jis sutinka, kad iš tiesų daug paprasčiau paimti stalą su kėdėmis iš katalogo lyg sukomponuotą akordą. Tačiau ar tas akordas suskambės kūrinyje – su kitais kambario baldais, daiktais, detalėmis? „Didžiausias skirtumas tarp savamokslio ir profesionalo tas, kad pastarasis numano, koks bus galutinis rezultatas. O impulsyvūs sprendimai gali priversti nemaloniai nustebti. Kita vertus, ne kiekvieno interjero dizainerio sprendimas bus tinkamas ir patiks klientui. Todėl ypač svarbu žinoti, ko gali tikėtis iš pasirinkto eksperto“, – sako R. Kunstmonas.

Paprastai lietuvių apsisprendimą lemia perkamo daikto ar paslaugos kaina. Savaime suprantama, kad vieno profesionalo paslauga nelygi kitai, taip pat skiriasi ir jų įkainiai. „Nė sakyti nereikia, kad vakarykštis studentas dirba kitaip nei keliolikos metų patirtį turintis ekspertas. Jei kas norėtų apibendrinti, kiek kainuoja interjero dizaino paslauga, galima paklausti: o kiek kainuoja automobilis? Juk „Porsche“ ir „Kia“ kaina skiriasi, o tarp šių – aibė kitų variantų…“ – metaforiškai aiškina architektas R. Mikulionis. Į jo studiją „Plazma“ užsakovai dažniausiai kreipiasi pagal pažįstamų rekomendacijas, vis dažniau pastaruoju metu – pamatę darbus internete. Ar šioje srityje nepermokama už specialisto „prekės ženklą“? „Juk tavo vardas yra ne kas kita, kaip atlikti darbai“, – skeptiškumą atremia pašnekovas.

Šiaip ar taip, interjero dizainerio paslauga atsieina tiek, kad šią sumą pridėjęs gali išsirinkti kur kas brangesnius daiktus, nei buvai numatęs. O jei tiesiog rinktumeisi brangius garsių kompanijų gaminius, galbūt tokiu atveju išsiverstum ir be profesionalo? Juk kokybiški, prabangūs daiktai kalba patys už save. „Svarbu, kas groja, o ne kokiu instrumentu, – vėl vaizdžiai aiškina R. Kunstmonas. – Ar jums labai gražus „Lamborghini“ buferis? Nei gražus, nei negražus – jis įgauna prasmę tik visumoje.“

Anot R. Kunstmono, kuriant interjerą svarbu ne tik prabangūs daiktai, bet ir jų tarpusavio derinys.

Anot eksperto, kuriant interjerą svarbiausia ne tik prabangūs daiktai, bet ir jų tarpusavio derinys. Jei turi išlavintą skonį, pajautą, gali žaisti derindamas įvairiausius daiktus: pigesnius su brangiais, plastikinius su mediniais, antikvarinius su šiuolaikiniais, modernius su etnografinės stilistikos. „Svarbu gebėti pasirinkti to paties „mentaliteto“ daiktus. Geras gaminys ir iš plastiko, ir iš medienos, ir iš stiklo bus tokio paties lygio, nes esmė yra dizainas, ta pati sukūrimo ir atlikimo kultūra“, – teigia R. Kunstmonas. Pašnekovas priduria, esą svarbu suprasti, kad stalas už 1 000 litų nėra toks pat, kaip už 20 tūkst. Tačiau tai jau ekskursas į kitą temą.

„Vienas svarbiausių interjero dizainerio ar architekto uždavinių – sukurti patogią ir gražią erdvę taupant kliento pinigus. Šiais laikais dažnai tenka laviruoti tarp riboto biudžeto, kokybės ir estetinio vaizdo. Tačiau tai nereiškia, kad teisinantis mažais finansiniais resursais meninis rezultatas turi būti prastas“, – tvirtina R. Mikulionis. Jei salone ar kataloge daiktai atrodo gražūs, nebūtinai jie gražiai „suskambės“ jūsų namuose. Itin svarbi patalpoje esančių daiktų, apdailos medžiagų, apšvietimo ir kitų interjero elementų harmonija. Eksperto teigimu, prieš pradedant ką nors daryti, būtina turėti stilistinį interjero scenarijų, kuris nekontrastuotų su eksterjero charakteriu. Pavyzdžiui, šiuolaikiniame daugiabutyje su vitrininiais langais nevertėtų ieškoti Provanso stiliaus idėjų ir pirkti pigių kopijų.

Kolegai pritaria ir architektė Gustė Kančaitė, interjero scenarijų taip pat pradedanti kurti atsižvelgdama į patalpas: koks tai pastatas, kurioje jis vietoje, kokie vaizdai matomi pro langą. Kaip vieną svarbiausių aplinkos elementų ji įvardija apšvietimą. Jei norite gražių namų, G. Kančaitė siūlo keletą patarimų.

Pirmiausia, tai, kas šeimininkams teikia pasididžiavimą, kaip antai knygos ar įvairūs suvenyrai, privalo būti matoma, o buities dalykus reikėtų paslėpti sumaniais dizaino sprendimais. Antra, tai, ką lytime, architektės nuomone, vertėtų rinktis natūralių medžiagų: akmens, medienos, natūralios tekstilės. „Interjere neturi būti daugiau daiktų, nei reikia, kaip ir scenografijoje, kad nepavargtum žiūrėdamas, o juo labiau būdamas“, – įsitikinusi architektė.

(„Plazma“ archyvo nuotr.)

R. Mikulionio sukurtas interjeras.

Tai nėra lengva, pavyzdžiui, man, namų dekoro elementus perkančiai iš polėkio. Interjero dizainerė N. Sabaliauskienė patikina, kad tokiu principu savo aplinką formuojančių žmonių yra nemažai. Specialistės manymu, būsto biudžetą žmonės paskirsto skirtingai: vieni nori pataupyti, kad po kelerių metų nebūtų gaila visko keisti, kiti pageidauja daiktų, kurie neprarastų vertės ir po dešimties ar daugiau metų. Juolab kad interjero tendencijos, R. Kunstmono nuomone, radikaliai keičiasi ne dažniau nei kas trejus metus. Taigi nuo to, kaip vertini interjere esančius daiktus – kaip investiciją, kaip praktinių poreikių patenkinimą ar kaip vartojimo malonumą, – priklauso daikto pasirinkimo kriterijai.

Vienokie kriterijai bus lemiami kuriant meninę vertę turintį interjerą, kitokie – siekiant pasipuikuoti, treti – kai norima tiesiog patogiai gyventi. Jau minėta, kad baldų mados kryptys kinta kur kas lėčiau nei kitų dizaino objektų, tad tendencijų šioje srityje vaikomasi racionaliau. R. Kunstmono teigimu, statistinis europietis baldus perka 3–4 kartus per gyvenimą. Tai reiškia, kad paprastai ieškoma ilgai tarnaujančių daiktų ir estetiškai nesenstančių stiliaus sprendimų.

Ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu ryškiausia tendencija – poreikis visapusiškai atsipalaiduoti. Vengiama pretenzingų estetinių elementų, ieškoma praktiškumo ir funkcionalumo. Tam palanki modernaus šiuolaikinio interjero eklektika, neįpareigojanti laikytis griežtų stilistinių formalumų. Į tokį interjerą skoningai parinkti lengvai įsilieja ir etniniai elementai, ir antikvariniai daiktai, ir meno kūriniai. „Šiuolaikinis modernas minkštėja, aptakėja. Geometrinės linijos įgauna apvalesnius, amorfinius pavidalus, baldai gali laisvai migruoti erdvėje nesudarkydami stilistinės harmonijos ir kompozicinės tvarkos. Šiuolaikiniai interjerai reikalauja mažiau priežiūros“, – teigia R. Kunstmonas.

Šiuolaikiniai interjerai reikalauja mažiau priežiūros: geometrinės linijos įgauna apvalesnius, amorfinius pavidalus, baldai gali laisvai migruoti erdvėje nesudarkydami stilistinės harmonijos ir kompozicinės tvarkos.

„Jau kurį laiką Lietuvoje ryškios dvi įtakos – itališka ir skandinaviška, jų samplaika geriausiai atspindi lietuviško interjero savitumą. Vilnius turi pietietiško miesto bruožų, o mes, kaip dažnai sakoma, tarsi šiaurės italai: mūsų mentalitetas tarpinis – nei skandinaviškas, nei slaviškas. Tai liudija ir faktas, kad lietuviai mėgsta skandinavišką namų dizaino braižą su itališku „glamūru“, – Lietuvoje vyraujančią interjero stilistiką apibendrina R. Mikulionis. Architektas tvirtina, esą pas mus galima įsigyti to, kas pristatoma Europos rinkoje. Tik ne visada daiktą išvysime eksponuojamą salone, gali tekti rinktis iš katalogų paveikslėlių.

O štai viso pasaulio baldų parodas išmaišęs R. Kunstmonas Lietuvoje pasigenda kokybiškų, įdomių daiktų už „protingą“ kainą: esą pas mus nėra vidutinės klasės produkcijos – arba labai brangi, arba pigi. Jei ketinate rinktis daiktus iš katalogų, ekspertai pataria pasidomėti, kaip ir iš ko jie pagaminti. „Pastebiu, kad dabar mūsų klientai labai sumanūs, ieško įdomių, funkcionalių daiktų ir nesivaiko etikečių“, – mano G. Kančaitė.

Visi profesionalai sutartinai teigia, kad interjeras – bendras užsakovo ir interjero dizainerio darbo ir susikalbėjimo rezultatas. „Interjeras turi tarnauti tam žmogui, kuris jame gyvens. Todėl ne visada protinga nusižiūrėti idėjas iš aplinkinių, nes tavo buitiniai poreikiai gali būti visai kitokie“, – sako R. Kunstmonas. Iš tiesų juk ir mūsų pačių gyvenimas keičiasi. Kadaise gyvendama viena pietų stalo nė sapnuoti nesapnavau, juk turėjau nuostabų vakarėlių atributą – didžiulį kambario viduryje besipuikuojantį barą. O štai šiandien jis tapo vaiko žaislų lentynomis ir tiesiog užima vieno svarbiausių šeimyninių baldų – valgomojo stalo, vietą. Atrodo, paprasta – nueik ir nusipirk, bet kur jį padėsi?.. Būties nepakeisiu, tačiau pasitelkus fantaziją ar profesionalų racionalumą teks keisti buitį.