Liepsnose skęstantys automobiliai, deganti mokykla ir įsiutę jaunuoliai, mėtantys akmenis į policijos pareigūnus. Neramumų naktys skurdesniuose Stokholmo priemiesčiuose, kurių gyventojai daugiausia imigrantai, sukrėtė pačią Švediją ir privertė į ją atsigręžti pasaulį.
Švedijoje yra 9,6 mln. gyventojų. 14 proc. jų gimę užsienyje. Tad nieko nuostabaus, kad imigrantų diskriminacija ir rasizmas – vienos dažniausiai ir karščiausiai aptarinėjamų temų šioje šalyje. Įsiplieskusios riaušės diskusijas gali dar labiau paaštrinti.
Stokholmo Husbiu priemiestyje prasidėjusios ir iš ten išplitusios riaušės nebuvo tokios kraupios kaip 2005 m. Paryžiuje ar 2011 m. Londone. Tačiau jos į dėmesio centrą įstūmė politikus, kurie, daugelio nuomone, nesugeba į Švedijos visuomenę integruoti imigrantų. Tačiau jiems padėti čia populiaru. Praėjusiais metais prieglobstis buvo suteiktas 44 tūkst. žmonių iš tokių šalių kaip Sirija, Afganistanas ir Somalis.
Kone savaitę trukę neramumai nubrėžė liniją tarp pasiturinčių švedų daugumos ir mažumos. Pastarąją sudaro jauni, menkai išsilavinę imigrantai, kurie negali susirasti darbo ir jaučiasi atstumti visuomenės.
Britiškasis „The Economist“ rašė, kad tokiuose priemiesčiuose kaip Husbiu nedarbo lygis daugiau nei dvigubai didesnis už Švedijos vidurkį. Priemiesčių gyventojų, besiskundžiančių, kad valdžia jais nesirūpina, pajamos taip pat gerokai žemesnės. Pajamų nelygybė pastaruoju metu auga toliau. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfedas pasmerkė neramumus, tačiau nepasiūlė jokių naujų situacijos sprendimo būdų.
Neigiamas požiūris į atvykėlius, regis, darosi vis populiaresnis. Švedijos demokratai, prieš imigraciją pasisakanti politinė partija, 2010 m. šokiravo daugelį, kai surinko 5,7 proc. rikėjų balsų ir pirmąkart pateko į parlamentą. Dabar ji, regis, jau įsitvirtinusi – gegužę atliktų visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, ji yra trečia pagal populiarumą politinė partija Švedijoje. Jos nariai dėl kilusių riaušių kaltina neatsakingą imigracijos politiką.
Tačiau tai greičiausiai ne vienintelis kilusių neramumų paaiškinimas. Mat, kaip komentare naujienų portalui thelocal.se rašė liberalių pažiūrų apžvalgininkė Nima Sanandaji, skurdas, iš kurio negali išsivaduoti dalis jaunų imigrantų, yra ne tik ekonominis, bet ir socialinis.
Štai Husbiu yra arti Stokholmo, labiausiai klestinčios darbo rinkos Švedijoje. Šiam rajonui buvo skirta gana daug investicijų, tačiau jų nauda menka. Mat daugelis jaunų imigrantų užaugo aplinkoje, kurioje beveik nematė dirbančių suaugusiųjų. Jie neišmoko ir švedų kalbos taip, kaip reikėtų norint pagauti sėkmę darbo rinkoje. Socialiniai neramumai, kaip prognozuoja N. Sanandaji, tęsis, jeigu reformos nesuteiks galimybių dirbti, nebus pertvarkytos mokyklos.
Socialinę atskirtį iš dalies galima kaltinti dėl įsižiebusių neramumų. Tačiau yra ir kitas kur kas paprastesnis paaiškinimas – maža agresyvių jaunų vyrų grupelė. Kaip teigiama kai kuriuose pranešimuose, neramumus sukėlė pikti, radikalūs kairiųjų pažiūrų aktyvistai. Jie bastosi iš vienos Stokholmo vietos į kitą, kad galėtų prisidėti prie ten vykstančių neramumų, veikia kaip lyderiai, aplink save buriantys kitus jaunus žmones.
Šie asmenyss mano kariaujantys su policija, ugniagesiais ir greitosios pagalbos automobilių vairuotojais. O jų ginklai yra akmenys ir degantys automobiliai. Neramumai, atrodo, gerai planuojami – ugnis įsiplieskia būtent tada, kai atvažiuoja žurnalistai. Tačiau Švedijos valdžia parodė menkus sugebėjimus sustabdyti palyginti mažą, tačiau į destruktyvius veiksmus linkusią žmonių grupę.
