Automobiliai – šešėlyje.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia, kad didelė dalis pinigų, sumokėtų už taksi paslaugas, sukasi šešėlyje, tad dabar ruošiamas planas, kaip šiuos pinigus ištraukti į dienos šviesą. Šio plano pasekmes turėtų pajusti ne tik valstybės biudžetas, į kurį, tikėtina, įkris papildomų litų, bet ir taksi keleiviai. Pastariesiems gali tekti išleisti papildomų litų, jei taksi įmonės bus priverstos mokėti visus mokesčius.
Vienas automobilis kai kurioms taksi bendrovėms oficialiai atneša vos po 16 litų pajamų per dieną. Tokį skaičių kaip vieną iš šešėlio įrodymų pateikia VMI.
Tad artimiausiu metu VMI planuoja pradėti griežčiau kontroliuoti taksi įmones bei vairuotojus. „Mūsų parengtas projektas nukreiptas į pajamų apskaitymą“, – aiškina VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius.
Vienas iš būdų tikrosioms taksistų pajamoms nustatyti – taksometro parodymai. Nors jais galima remtis ir dabar, tačiau vairuotojai neretai išsisuka sakydami, kad įsijungė taksometrą važiuodami į kaimą asmeniniais reikalais. Pasikeitus tvarkai, toks pasiaiškinimas bus nieko vertas – taksometro parodymai bus laikomi pagrindu gautoms pajamoms nustatyti.
Ne kasos aparatas, bet…
Viena iš siūlomų naujovių – prijungti prie taksometrų spausdintuvus, kurie spausdintų kvitus keleiviams. Tuo pačiu būtų išspręsta problema ir dėl apskaitos tvarkymo. Tačiau žinant, kaip priešinosi kasos aparatams turgaus prekeiviai, panašios reakcijos galima tikėtis ir iš taksistų. Juolab kad jiems maždaug 500 Lt kainuojančių spausdintuvų niekas nekompensuos.
Tiesa, šie spausdintuvai nebus privalomi. Be to, ne prie visų taksometrų juos galima prijungti. Todėl spausdintuvų neturintys vairuotojai apskaitą turės vesti rankiniu būdu, specialiame žurnale.
R. Puncevičius pripažino, kad net ir sugriežtinus tvarką vairuotojai gali paprasčiausiai nejungti taksometro – su keleiviu iš anksto bus susitariama dėl sumos, taigi pinigai ir toliau būtų neapskaitomi.
Visi dirba nuostolingai?
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas ir „Martono taksi“ akcininkas Robertas Brazys sutiko, kad šiame sektoriuje trūksta skaidrumo: „Čia labai daug neapskaitomų pajamų.“ Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į kitą medalio pusę: skaidrumas kainuoja.
Jei kuri nors įmonė oficialiai nedeklaruoja pajamų, jau „sutaupoma“ mažų mažiausiai 21 proc., kuris būtų išleistas pridėtinės vertės mokesčiui sumokėti. O sutaupiusi bendrovė gali pasiūlyti mažesnes kainas keleiviams.
Prieš 4 metus Taksi paslaugų teikėjų asociacijos užsakymu Vilniaus Gedimino techniko universitetas atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad reali taksi paslaugų savikaina turėtų būti 1,3-1,4 lito už su keleiviu nuvažiuotą kilometrą. Įvertinus tai, kad degalai dabar kainuoja brangiau, savikaina taip pat turėtų būti didesnė – siekti bent 1,5 lito.
Tačiau dalis įmonių siūlo vežti pigiau nei ši numanoma savikaina. „Matyt, jos dirba į minusą“, – lakoniškai paaiškino R. Brazys.
VMI duomenimis, tik 25 iš maždaug 500 taksi įmonių dirba pelningai.
