Reikia stimulo
Lietuvoje kol kas per mažai dėmesio skiriama verslininkų inovaciniams gebėjimams kurti. Inovacijos įmonėse vyksta, tačiau ne tokiu lygiu, kokio norėtųsi. Tam, kad mūsų šalies įmonės pasiektų daugiau, būtina pakeisti verslininkų, vadovų mąstyseną, nes šiuo metu dažnas iš jų nė neskaito atsiunčiamų naujienų, kuria trumpalaikius planus, tai ir priveda įmones prie bankroto.
Tokios išvados buvo padarytos praėjusią savaitę Panevėžyje vykusioje konferencijoje „Inovacinės veiklos plėtojimo galimybės Panevėžio regione“. Ją surengė Panevėžio verslo konsultacinis centras, vadovaujamas Akvilės Ramanauskienės. Renginys buvo skirtas smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovams bei tiems, kurie neabejingi savo verslui.
Pasak A.Ramanauskienės, konferenciją nuspręsta organizuoti tam, kad verslininkai sužinotų, kokios yra inovacijų galimybės Panevėžyje, kokias paslaugas gali pasiūlyti jiems valstybinės institucijos, dirbančios toje srityje.
Susirinkusiųjų pasveikinti atvykęs miesto meras Vitas Matuzas dar kartą pasidžiaugė, kad Panevėžys gegužės mėnesį Europos Parlamente bus pristatytas kaip pavyzdinis Europos Sąjungos miestas, turintis subalansuotą plėtrą. Tačiau, kaip teigė meras, mūsų regionui dar reikia stimulo tam, kad jis pasuktų didesnių inovacijų kryptimi. Verslo srityje dar reikia sukurti mechanizmą, kad atsirastų daugiau darbo vietų.
Reikia ne eiti, o bėgti
Kam reikalingos inovacijos, kaip veikia inovacijų sistema, ką reiškia teiginys „inovacijoms palanki visuomenė“, žodžiai „konkurencingas verslas“, „inovatyvi kultūra“, renginio dalyviams pasakojo Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas.
Jis pabrėžė, kad inovacijos, kaip politikos reiškinys, atsirado maždaug 1995 metais. Ši savoka apima ne vien naudojimąsi mokslo rezultatais. Tai veikiau naujas mąstymo, kaip daryti verslą, būdas, naujų žinių ir jų komercinio pritaikymo rezultatas. Kitaip tariant, tai gali būti vadinama naujų technologijų, idėjų, metodų komerciniu pritaikymu, pateikiant rinkai naujus arba tobulinant jau egzistuojančius produktus ir procesus. Vienintelis inovacijų minusas – jos visada yra susijusios su rizika.
Nors mūsų šalies Finansų ministerija, pasak K.Gečo, yra tarsi nepaimamas bastionas, džiugu, kad jau ir ji planuoja lengvatas inovatyvumui versle skatinti.
Centro vadovas pabrėžė, kad du trečdaliai inovacijų šaltinių yra investicijos. O jos reikalauja daug žinių. Bet mūsų verslininkai dažniausiai save apriboja tik tam tikru žinių kiekiu ir nedideliu agresyvumu gerąja prasme. Iš tikrųjų, kaip tvirtino lektorius, plėtoti verslą reikėtų ne pamažu žingsniuojant į priekį, o visu greičiu lekiant pirmyn. Inovatyvus verslas bus tik tada, kai visi įmonės sektoriai bus inovatyvūs.
Būdų išleisti pinigus –
daug
Pasak K.Gečo, dažnai verslininkai įsivaizduoja, kad naujai sukurtas produktas jau savaime yra vertė. Deja, taip galvojantieji klysta – vertę reikia irgi kurti. Inovacijos yra vienas iš geriausių būdų kurti prekės vertę vartotojams, bet ne sau.
Tam, kad atsirastų tam tikra inovatyvumo kultūra, tinkama inovacijų vadyba, reikia Lietuvoje skirti daugiau dėmesio verslininkų inovaciniams gebėjimams plėtoti. Lektorius teigė, kad pakeitus dabartinę pasenusią verslininkų ir vadovų mąstyseną, būtų galima daug pasiekti.
Inovatyvumas, anot K.Gečo, yra reikalingas ne tik gamybinėms, bet ir paslaugų įmonėms. Jei įmonė nekuria naujovių, per trejus ketverius metus ji paprastai žlunga. Įmonių savininkai bankrutuoja todėl, kad kuria tik trumpalaikius planus, o ne mąsto plačiai – 15-20 metų į priekį.
Svečias pažymėjo, kad egzistuoja daugybė būdų, kaip išleisti pinigus, bet yra tik keletas, padedančių juos uždirbti. Kol kas žinomos trys pastarosios galimybės: per kapitalą, finansines institucijas ir, be abejo, žinias. Tik jų siekia nedaugelis lietuvių. Pamirštama, kad inovatyvi kultūra – tai nuolatinio atsinaujinimo kultūra. Ir kad toje srityje labai svarbus yra partnerystės principas.
Egzistuoja kaip patarėjų
tarnyba
K.Gečas informavo, kad Lietuvos pramonė, palyginti su kitomis šalimis, pagal technologijų ir darbo jėgos panaudojimą užima ne itin aukštą vietą. Didžiosios dalies pramonės įmonių technologijos yra net ne vidutinio, bet žemo lygio.
Lietuvos inovacijų centro direktorius pabrėžė, kad jo vadovaujama įstaiga verslininkams nemokamai teikia daugybę paslaugų, kurios jiems gali padėti siekti inovatyvumo. „Pernai mūsų centras turėjo 1506 klientus. Mes verslininkams esame kaip patarėjų tarnyba“, – kalbėjo svečias.
Su paslaugomis, kurias, norint plėtoti inovacijas versle, įstaigoje galima gauti, konferencijos dalyvius supažindino inovacijų centro Šiaurės Rytų regiono atstovas Rimantas Serva.
Jis informavo, kad 2007-2013 metais bus remiamos techninių galimybių studijos, taip pat technologinės plėtros sritis, įmonių bazių plėtra. Lektorius kalbėjo apie valstybės pagalbą verslui, projektų rengimo kelius ir apgailestavo, kad Panevėžys neturi savarankiško universiteto.
Tik perka ir parduoda
R.Serva teigė nesąs patenkintas tuo, kaip šiuo metu yra panaudojama informacija, kurią, kaip galinčią sudominti atskiras įmones, jis nusiunčia elektroniniu paštu regiono verslo įmonių vadovams. „Jie jos dažniausiai net neperskaito. Štai greitai ketinu vykti į partnerystės renginį Vokietijoje. Kartu važiuoti vargiai prikalbinau vos vienos mūsų regiono įmonės atstovus“, – skundėsi pašnekovas. Jo manymu, su Panevėžio regiono įmonėmis dirbti sunkoka dėl to, kad reta kuri iš jų užsiima gamyba. Daugelis tik perka gatavus produktus ir juos parduoda.
Verslo konsultacinio centro organizuotame renginyje buvo kalbėta ir apie mokslo bei verslo partnerystę, pasakota, kaip verslo įmonėse diegiami moksliniai tyrimai ir naujos technologijos. Šiais klausimais konferencijoje patirtimi dalijosi Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto, Panevėžio kolegijos atstovai, bendrovės „Panevėžio aurida“ kokybės ir inovacijų direktorius Rimantas Kalinauskas, bendrovių TEO LT ir LITS vadovai Rimantas Misevičius bei Remigijus Kuliešius.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Lietuvos inovacijų centro direktorius Kastytis Gečas
tvirtino, kad inovacijos turi vienintelį minusą: jos visada susijusios su
rizika.
