Knygynuose – pastebimas kainų šuolis. Tai aiškinama infliacija, padidėjusiomis išlaidomis degalams, šildymui, nuomai. Kad literatūros leidiniai paplonins piniginę, prisideda ir išaugę autoriniai atlyginimai – už anksčiau įprastą sumą Europos aukcionuose nebepavyksta įsigyti leidybos teisių. Prognozuojama, kad šiais metais knygos brangs dar 10 procentų.
Knygos tampa prabanga
„Norėdami skaitytojams pateikti pasaulyje populiariausių autorių knygas, turime dalyvauti leidybinių teisių aukcionuose ir mokėti didesnes sumas nei prieš kelerius metus. Nors konkurencija tarp leidyklų auga, leidybos išlaidos dėl to nemažėja“, – „ Sekundei“ teigė leidyklos „Alma littera“ atstovė spaudai Rasa Petruškevičiūtė.
Šiai įmonių grupei priklauso trys didžiausi knygynai Panevėžyje – „Mažasis princas“, „Lina“, J.Masiulio knygynas. Jiems konkurenciją sudaro E.Vaičekausko Mokyklų knygynas, daugiausia prekiaujantis mokomąja literatūra, ir Panevėžio katechetikos centro knygynas, kurio lentynose religinės knygos. Taigi grožinės literatūros knygų pardavimas Panevėžyje sutelktas vienose rankose.
„Almos litteros“ knygynus vienija Pegaso vardas.
Pasak knygynų tinklo „Pegasas“ vadovo Mindaugo Balčiūno, kainos Panevėžyje maždaug tokios pat, kaip ir kituose šalies knygynuose.
„Šiandieninis pirkėjo krepšelis įvairiuose knygynuose yra apie 30 litų. Panevėžys šiuo požiūriu neišsiskiria – gegužės–birželio mėnesiais atėjusieji į knygynus čia išleisdavo vidutiniškai apie 30 litų. Knygų mylėtojams retai kada kaina būna lemiamas veiksnys. Kur kas dažniau leidinius jie renkasi pagal draugų rekomendacijas, žinomo autoriaus pavardę ar temą. Ieškant Panevėžio išskirtinumo iš kitų Lietuvos regionų galima pasakyti, kad čia knygynai ir skaitymas turi labai senas tradicijas, Juozo Masiulio knygynas veikia nuo 1905 metų“, – „Sekundei“ sakė M.Balčiūnas.
Mažins tiražus
Panevėžio katechetikos centro knygyno direktorė Zita Tručionienė teigė, kad jų prekių sąraše didžiųjų Lietuvos leidėjų knygų nėra. Lentynose retai vasarą užklystančių pirkėjų laukia „Katalikų pasaulio“, „Dialogo“ kultūros instituto leidiniai. Tačiau šoktelėjusias kainas direktorė teigia pastebėjusi.
Labiausiai skirtumas matyti gavus naujas knygas, tačiau šiais leidiniais kiek rečiau papildant lentynas, pirkėjai dėl kainų pokyčio dar nereiškė nepasitenkinimo.
Kainos tapo didesnės dar prieš patenkant leidiniams į pardavimo vietą, tad knygynai nebeturi kitos išeities, kaip tik prekiauti brangesnėmis knygomis.
Leidėjai numato galimybę, kad brangesnėmis knygomis susivilios kiek mažiau pirkėjų, tad rengiamasi „apkarpyti“ tiražus.
„Naujų knygų ketiname išleisti kiek mažiau. Juk jos nėra būtiniausios prekės, tad nerimaujame, kad dėl pakilusių kainų gali sumažėti knygų perkamumas“, – vertino leidyklos „Tyto Alba“ vyriausiasis finansininkas Bronislavas Vadeikis.
Kadangi mažmeninės prekybos kaina daugiausia priklauso nuo leidybos išlaidų, pastaraisiais metais mėginta knygas leisti minkštais viršeliais ir taip sumažinti jų kainas.
Pasak M.Balčiūno, tokia praktika nepasiteisimo.
„Lietuvoje, palyginti su užsienio šalimis, knygų tiražai kur kas mažesni, todėl leidinių kietais ir minkštais viršeliais kainos skirtumas labai nedidelis. Be to, mūsų šalyje skaitytojams knyga yra didelė vertybė, todėl jie gerokai dažniau renkasi kietais viršeliais leidinį.“
Knygynai pirkėjus masina ir akcijomis, „Pegaso“ tinklo knygynuose tradiciškai „savaitės knygą“ galima įsigyti iki 50 procentų pigiau.
Plačiau skaitykite liepos 23 d. „Sekundėje“.
Lina RUMBUTYTĖ
Nuotr. iš „Sek.“ arch. Knygų mylėtojai sako, kad jei
knygos ir toliau taip brangs, jas teks pirkti keliese su draugais arba lankytis
bibliotekoje.
