Statistikos departamentas nenustebino: gegužės mėnesį vartojimo kainos dar padidėjo. Palyginti su balandžio mėnesiu, kainos padidėjo 0,7 procento. Metinė infliacija pakilo iki 5 proc. (balandį buvo 4,4 proc.).
Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, drabužiai ir avalynė.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 2,9 procento pabrangusi mėsa ir jos produktai, 4,4 – vaisiai ir uogos, 4 procentais – kava, arbatžolės, kakava, 0,9 procento – duona ir grūdų produktai, 1,2 – pienas ir jo produktai, sūris ir 4,1 procento atpigusios daržovės ir bulvės, 6,4 – kiaušiniai.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo 5,1 procento pabrangusi šilumos energija, 2,5 – būsto nuomos mokesčiai, 0,7 – būsto priežiūros ir remonto medžiagos ir paslaugos ir 0,5 procento atpigusios suskystintos dujos maistui gaminti.
Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką padarė dėl naujų vasaros sezono kolekcijų pasirodymo 4,5 procento padidėjusios avalynės ir 1,2 procento – drabužių kainos.
Transporto prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 2,8 procento atpigę dyzeliniai degalai, 0,6 procento – benzinas, 7,7 – keleivinio oro transporto paslaugos, 0,5 – lengvieji automobiliai ir 2,2 procento pabrangusios keleivinio tolimojo susisiekimo automobilių transporto paslaugos.
Tuo tarpu Estijoje metinė infliacija gegužės mėnesį išliko nepakitusi ir sudarė 5,4 proc. Kilusias šildymo ir apgyvendinimo paslaugų kainas nusvėrė pigę maisto produktai ir degalai. „Tai ženklas, kad kainų pasiutpolkė išsikvepia, o panašių tendencijų ateityje galime tikėtis ir Lietuvoje“, – teigia „Danske“ banko analitikė Violeta Klyvienė.
Tiesa, pastebimiau atpigsiančio maisto vargu ar galima tikėtis: maisto kainos laikosi aukštumose visame pasaulyje. Tad, kaip ir kitose mažiau pasiturinčiose šalyse, Lietuvoje taip pat didės socialinė įtampa dėl brangstančio maisto. Mat išlaidos maistui bei būstui išlaikyti sudaro didžiausią mažiau pasiturinčių žmonių išlaidų dalį.
Per metus maistas Lietuvoje jau pabrango 11,1 proc. Tai sparčiausiai brangstanti prekių grupė.
Dėl brangstančio maisto spaudimo sulauks Konkurencijos taryba. Tokią užuominą savo metiniame pranešime jau davė prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Atkreipkime dėmesį į kainas tų produktų, kurie yra ypač svarbūs kukliausio vartotojo krepšelyje. Aiškinkimės jų brangimo priežastis. Čia savo darbą turi atlikti konkurencijos prižiūrėtojai.“
Taip žmonėms suteikiama viltis, kad Konkurencijos taryba gali priversti prekybininkus ar gamintojus sumažinti kainas. Kaip rodo praeities pavyzdžiai, tokios viltys būna nepagrįstos – net ir labai gerai dirbanti Konkurencijos taryba yra nepajėgi sumažinti pasaulines maisto kainas.
O jeigu vis dėlto šįkart maistas Lietuvoje brangsta dėl kokių nors neskaidrių susitarimų tarp prekybininkų ir gamintojų, tuomet tokie patys susitarimai turėtų egzistuoti ir Estijoje (metinis maisto brangimas balandį – 12,2 proc.), Rumunijoje (11,1), Vengrijoje (10,7), Latvijoje (9,9), Lenkijoje (7,3).
