Dažniausia vasaros infekcinė liga – viduriavimas. Šiuo metų laiku jį dažniau sukelia bakterijos nei virusai.
Iškylaujant gamtoje gydytojai pataria vartoti tik saugius, ilgiau laikyti pritaikytus produktus.
Geriausias vaistas – švara
Šios ligos galima išvengti laikantis paprasčiausių nuo vaikystės visiems gerai žinomų taisyklių. Svarbiausia – švara: būtina nuolat plautis rankas, gerai nuplauti daržoves ir vaisius, geriausia – karštu vandeniu.
Reikėtų stengtis nepirkti daug greitai gendančių produktų, ypač jei nėra sąlygų juos laikyti šaldytuve. Iškylaujant gamtoje vartoti tik saugius, ilgiau laikyti pritaikytus produktus.
Kepsniams atsargiai naudoti vištieną, nes ji dažniau būna užkrėsta salmonelėmis ar kampilobakterijomis, jos sukelia žarnyno infekcijas. Mėsą patartina gerai iškepti. Labai svarbu maistą neštis šaltkrepšiuose, vandenį gerti virintą ar nusipirkti buteliais.
Keletas patarimų keliautojams
Žiūrėkite, ką valgote ir kokį vandenį geriate. Klausykite, ką apie infekcines ligas informuoja kelionių organizatoriai.
Prieš vykstant į egzotiškus kraštus rekomenduojama pasikonsultuoti su infektologu. Šios srities specialistai nuolat informuojami, kuriose šalyse gali būti epidemijų, kokie skiepai būtini ar rekomenduojami. Jeigu rekomenduojama gerti vaistus nuo maliarijos, reikėtų taip ir daryti.
Keliautojai dažnai vieni kitiems pataria nuo infekcinių ligų saugotis alkoholiu, tačiau stiprieji gėrimai negelbsti. Atvirkščiai – netenkama daugiau skysčių, o tai gali apsunkinti būklę.
Ir, beje, mikrobai nepasigeria.
Kaip saugotis erkių
Dar viena vasaros problema – erkės. Pačios erkės įsisiurbimas nėra pavojingas, tačiau jos gali pernešti keletą sunkių ligų.
Erkių gyvenimo ciklas sudėtingas. Per savo gyvenimą nuo nimfos – lervos iki suaugusios stadijos jos pakeičia net keletą šeimininkų (graužikų, stirnų, šunų ir kačių) – siurbia jų kraują. Erkės gali pernešti daug ligų sukėlėjų (virusus, bakterijas, pirmuonis). Kartais erkės būna užsikrėtusios net kelių rūšių ligų sukėlėjais.
Lietuvoje dažniausiai erkės platina erkinio encefalito virusą ir Laimo ligos bakterijas. Pernai dažnai girdėdavome apie šunų ligą babezijozę. Ją taip pat platina erkės. Šia liga gali susirgti ir žmonės.
Tačiau galima imtis tinkamų apsauginių priemonių ir apsisaugoti nuo šių parazitų. Labai svarbu pjauti žolę, nes šunys, katės atneša erkes į miestų parkus, net į vaikų darželius ir žaidimų aikšteles.
Išsiruošus grybauti, uogauti reikėtų apsiauti aulinius batus, apsirengti uždarus drabužius, kad erkėms būtų sunkiau rasti kelią prie jūsų odos. Rekomenduojama pasipurkšti repelentais.
Ilgiau būnant gamtoje svarbu pasitikrinti, ar nėra įsisiurbusi erkė. Jei ją radote, kuo skubiau ištraukite. Kuo erkė ilgiau bus įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad užkratas pateks į jūsų kraują. Erkę geriausiai traukti pincetu ar specialiu prietaisu, nesuspaudžiant pilvelio, pasukant prieš laikrodžio rodyklę.
Nereikia vietos, kur įsisiurbė erkė, deginti ar kuo nors tepti. Erkę galima ištraukti ir mūsų ligonines infekcinio korpuso Priėmimo skyriuje ar infektologo kabinete.
Erkių sukeliamų ligų požymiai
Erkiniam encefalitui būdinga aukšta temperatūra, dažniausiai dvibangė, galvos skausmai, pykinimas. Tai pasireiškia 10–14 dienų po erkės įsisiurbimo. Laimo ligai būdingi sąnarių skausmai, raudona dėmė įkandimo vietoje. Visa tai – taip pat po 10–14 dienų. Kartais dėmės nebūna, todėl tikslinga atlikti imunologinius tyrimus.
Per šiuos tyrimus ieškoma antikūnų, kuriuos organizmas pradeda gaminti patekus erkių pernešamam užkratui. Tyrimai gali būti atliekami ne anksčiau kaip po dviejų savaičių po erkės įkandimo, kitaip tokie antikūnai dar nebus pasigaminę.
Geriausia profilaktika, kad nesusirgtume erkiniu encefalitu, yra skiepas. Iki šiol nebuvo nė vieno paciento, pasiskiepijusio pagal visas rekomendacijas ir susirgusio erkiniu encefalitu.
Violeta DAMBRAUSKIENĖ, Respublikinės Panevėžio ligoninės Suaugusiųjų infekcinio skyriaus vedėja
