Justo Gatelio iliustr.
Indėliai išlieka populiariausia investavimo priemone tarp lietuvių, nors naudos duoda gerokai mažiau nei prieš metus. Tačiau nukreipti pinigus į pelningesnes investavimo priemones nėra taip paprasta. Rizikos ir neapibrėžtumo finansų rinkose pakankamai daug.
Didžiosios dalies gyventojų investavimo strategija nėra įmantri – pinigus lietuviai deda į indėlius bankuose. Tiesa, prieš metus tai buvo gana geras pasirinkimas: metų trukmės indėlių eurais palūkanos šalies bankuose siekė 5–6 proc., o indėlių litais – net 8–9 proc. Tačiau sumažėjus šalies ir valiutos rizikai, greitai ištirpo ir rekordinės pastarųjų metų palūkanos. Bankai šiuo metu nesiūlo nė pusės to, ką duodavo prieš metus. Nepaisant to, lietuvių investicijų preferencijos keičiasi labai lėtai: nors euro palūkanos yra istoriškai žemos, gyventojų indėlių suma yra pasiekusi aukščiausią tašką.
Pasak banko „MP Bank“ Turto valdymo departamento vadovo Mindaugo Vaičiulio, indėlius lietuviai yra pamėgę nuo seno. Šių metų viduryje gyventojai bankuose buvo sukaupę daugiau kaip 24 mlrd. litų indėlių. Per pastaruosius metus jie padidėjo 1,4 mlrd. litų, jų lygis pasiekė aukščiausią istorinį tašką. Kaip parodė „MP Bank“ atlikta analizė, kitose investavimo priemonėse lietuviai buvo sukaupę kur kas mažesnę pinigų dalį (žr. grafiką). Pavyzdžiui, lietuvių turimų akcijų vertė sudarė 2,3 mlrd. litų, investiciniame gyvybės draudime sukaupta lėšų suma – 1 mlrd. litų, investuotos lėšos į kitas priemones buvo dar mažesnės.
Apžvalgos „Namų ūkių finansinio turto barometras“ autorė, SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė teigė, kad bendra indėlių augimo tendencija neatskleidžia tikrosios terminuotų indėlių ir atsiskaitomųjų sąskaitų padėties. Banko duomenimis, per pirmąjį metų pusmetį smulkių indėlių, kurių suma siekia iki 1 tūkst. litų, sumažėjo, o augo stambių, per 100 tūkst. litų siekiančių indėlių suma.
Tačiau bendra terminuotų indėlių suma nuo metų pradžios sumažėjo 482 mln. litų, o padaugėjo lėšų, laikomų einamosiose sąskaitose. Šios lėšos gyventojų sąskaitas papildė Vyriausybei išpirkus daugiau kaip 700 mln. litų obligacijų, taip pat kai kuriems indėlininkams, matyt, nusprendus nepratęsti terminuotų indėlių sutarčių už mažesnes palūkanas. „Didėjanti lėšų dalis einamosiose sąskaitose rodo, kad žmonės yra neapsisprendę ir laukia, kur būtų galima tuos pinigus geriau įdarbinti. Indėliai atrodo nepatrauklu, kitos priemonės – per daug rizikinga“, – apibendrino J. Varanauskienė.
Naujos investavimo išimtys
„MP Bank“ atstovo M. Vaičiulio teigimu, pinigus laikydami vien tik indėliuose lietuviai daro elementarią pradedančio investuotojo klaidą – nediversifikuoja savo lėšų. „Investavimas į indėlius reiškia nulinį diversifikavimą. Dėti pinigus į indėlius reiškia investuoti juos į vieną valstybę, į vieną sektorių“, – kalbėjo M. Vaičiulis. Pasak jo, net jei 10 proc. lėšų nukreipiama į rizikingas akcijas, bendrų investicijų rizika tampa mažesnė.
Vis dėlto tinkamai paskirstyti savo sukauptas lėšas šiuo metu nėra taip paprasta, o prieš porą metų galiojusios investavimo taisyklės šiandien turi naujų išimčių. Pirmiausia, kad minėtas investicijų diversifikavimas būtų efektyvus, neužtenka investicijas paskirstyti tarp tų pačių turto rūšių, pavyzdžiui, portfelį suformuoti vien tik iš akcijų ar į juos investuojančių fondų vienetų. M. Vaičiulio teigimu, ši krizė parodė, kad rinkos yra tapusios globaliomis, jas visas sieja glaudūs ryšiai, todėl jei stebimas smarkus kritimas vienoje, paskui ją paseks ir kitos. Tokiu atveju siekiant sumažinti riziką ir potencialius nuostolius patariama investuoti į skirtingas turto rūšis, o pavyzdiniame investuotojo portfelyje turėtų būti akcijų, obligacijų, su žaliavomis susietų priemonių ar kitų turto rūšių. Pasak M. Vaičiulio, svarbu tinkamai įvertinti ne tik tai, kiek pelno gali duoti ar nuostolio pridaryti viena investicija, bet ir kokią įtaką ji daro visam investicijų ir santaupų portfeliui.
Dar viena per pastarąjį sunkmetį išryškėjusi investavimo tendencija – tai būtinybė aktyviai valdyti savo investicijas. Kaip teigė M. Vaičiulis, šiuo metu suformavus investicijų portfelį ir įsigijus įvairių akcijų bei su jomis nieko nedarant keletą metų galima gauti tiek teigiamą, tiek neigiamą rezultatą. Tą rodo ir istoriniai duomenys. Pavyzdžiui, investavus į akcijas šio dešimtmečio pradžioje ir šias investicijas nusprendus atsiimti 2008–2009 metais, atgautų lėšų suma greičiausiai būtų buvusi tokia pati arba net mažesnė. Todėl investicijas į rizikingesnes turto klases reikia nuolatos prižiūrėti – valdyti aktyviai.
Be to, pasak M. Vaičiulio, šįmet akcijų rinkos neranda krypties, o fundamentalių veiksnių svarstyklės yra apylygės: pasirodžius geroms naujienoms, akcijų rinkos šiek tiek pakyla, o pasirodžius blogoms – krinta. „Aiškumo, kad jau įžengėme į tą etapą, kai galima kalbėti apie 3–5 metus truksiantį akcijų rinkų kilimą, nėra. Mūsų požiūriu šiuo metu reikalingas aktyvus portfelio valdymas ir rizikos kontrolė“, – kalbėjo „MP Bank“ atstovas.
Augantis potencialas vartoti
Tokie investavimo ekspertų patarimai į investavimą ir taip itin atsargiai žiūrinčius lietuvius gali varyti į neviltį. Vis dėlto tokių indėlių palūkanų, kokiomis šalies gyventojai galėjo džiaugtis praėjusiais metais, greičiausiai teks laukti dar ne vienus metus. Tad anksčiau ar vėliau žvilgsniai turėtų nukrypti į rizikingesnėmis laikomas, tačiau daugiau pelno galinčias atnešti priemones, o pinigų dalis indėliuose ims mažėti. Kadangi sėkmingai naviguoti finansų pasaulyje šiuo metu yra sudėtinga, didės ir profesionalių patarimų poreikis. Tai puikios sąlygos veikti finansų valdymo paslaugas siūlančioms įmonėms.
Jei indėlininkai nuspręs dalį savo pinigų nukreipti į akcijų rinkas, šios lėšos greičiausiai neaplenks ir Baltijos rinkų. Pastarosioms naujų pinigų injekcija turėtų tapti pakankamai stipriu impulsu rinkoms judėti aukštyn.
Kita vertus, J. Varanauskienė nelinkusi manyti, kad artimiausiu metu žmonių taupymo ir investavimo įpročiai galėtų smarkiai keistis. „Vis dėlto žmonės yra dar pakankamai išsigandę ir tas išgąstis nėra be pagrindo. Jeigu pažiūrėsime į institucinius investuotojus, tai jie nemažai lėšų nukreipia į obligacijas ir renkasi mažesnės rizikos investavimo instrumentus“, – sakė ekspertė. Anot jos, gyventojai ir toliau gali laikyti pinigus indėliuose ar einamosiose sąskaitose, jeigu manys, kad tai yra mažiausia blogybė iš visų galimų.
Beje, pinigų einamosiose sąskaitose gausėjimas kartu su gerėjančiomis vartotojų nuotaikomis gali rodyti didėjantį vartojimo potencialą. Žmonės, sugebėję sukaupti atliekamų pinigų, gali nuspręsti, kad sunkiausi laikai praeityje ir ryžtis didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, atnaujinti buities techniką. Antra vertus, būtinybė ruoštis artėjančiam šildymo sezonui ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje linksniuojamos didėjančios maisto kainos vėl gali išgąsdinti gyventojus ir vers juos atidžiau skaičiuoti ir paskirstyti savo pinigus.
