Imunitetas – ne vien organizmo atsparumas, bet ir jo sugebėjimas išsivaduoti nuo daugybės ligas sukeliančių nepalankių faktorių. Imunitetas, pasak gydytojos imunologės Laimutės Kurlavičienės, tai organizmo savybė išlaikyti savo vidinės terpės pastovumą. Imuniteto uždavinys – ginti organizmą nuo visko, kas jam svetima: tai reikia sunaikinti, o savam sukurti palankias sąlygas. Būtent tokį uždavinį ir atlieka imuninė sistema.
Medikamentai lemia nedaug
Imunitetas būna ir įgimtas, ir įgytas. Įgimtą imunitetą lemia paveldėjimas. Įgytas imunitetas atsiranda ir persirgus įvairiomis infekcinėmis ligomis, ir pasiskiepijus nuo jų.
Žmogaus sveikata labai priklauso nuo įgimto imuniteto. Jis lemia tai, kaip dažnai serga vaikai. Turintieji stiprų imunitetą ligų yra kankinami nepalyginti mažiau nei tie, kurių imunitetas silpnas.
Tris mėnesius po gimimo naujagimį saugo motinos nėštumo metu susidaręs imunitetas, o jo paties imuninė sistema dar nebūna susiformavusi. Po trijų mėnesių naujagimį saugoję antikūnai suyra, o kūdikio organizmas ima gaminti savo antikūnus. Būtent dėl to, kad įgytų pasipriešinimą infekcinėms ligoms, jau dviejų mėnesių kūdikis skiepijamas skiepais, apsaugančiais nuo kokliušo, difterijos ir stabligės.
“Žmogaus sveikatai labai svarbu tai, kokį imunitetą jis paveldėjo, tačiau ne mažiau svarbus ir gyvenimo būdas. Turiu pabrėžti, kad vadinamieji imunitetą stiprinantieji vaistai žmogaus sveikatai turi mažiausią lemiamą vaidmenį. Daug svarbiau, kokiomis sąlygomis žmogus gyvena, ką valgo, kaip moka darbą derinti su poilsiu”, – sakė L.Kurlavičienė.
Padaugėjo mažakraujyste sergančių vaikų
“Kad ir kaip žmonės nenori girdėti apie rūkymo žalą, mano, kaip gydytojos, patirtis rodo, kad rūkančių tėvų vaikai serga kur kas dažniau nei nerūkančiųjų. Nereikšmingi yra ir tėvų pasiteisinimai, kad jie rūko ne kambaryje, o balkone. Galiu pateikti daugybę pavyzdžių, kai prie vaiko priėjus balkone parūkiusiai mamai, šis nuo jos skleidžiamo kvapo ima dūsti”, – sakė gydytoja imunologė.
Gydytoja taip pat teigia pastebėjusi, kad pastaruoju metu itin padaugėjo mažakraujyste sergančių vaikų. Patirtis rodo, kad mažakraujystę – t.y. geležies stygių kraujyje, jie paprastai būna paveldėję iš mamų – liguistų, sergančių mažakraujyste, o tokių pastaruoju metu taip pat padaugėjo. Prasidėjus mažakraujystei, ima kibti ir dauguma kitų ligų.
Pasak L.Kurlavičienės, mažakraujystė dažnai kankina vegetarus, nes pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa, kurią šie ignoruoja. Kita vertus, gydytoja akcentavo, kad šių dienų rykštė, taip pat turinti įtakos silpnėjančiam imunitetui, – nevisavertis, konservantų, dažiklių bei kitokių balastinių medžiagų turintis maistas. Suaugusiam žmogui toks maistas kenkia mažiau, o mažiems vaikams jis yra žalingas.
Ne paslaptis, kad imunitetas silpnėja ir nuo begalinio sėdėjimo prie kompiuterių. Negana to, kad kompiuteriai gadina akis, nuo jų neatsitraukiantys žmonės nepasinaudoja galimybe pabūti lauke, pasportuoti, neretai dirbdami ar žaisdami jie pamiršta ir pavalgyti.
Imunitetas staigiai mažėja patyrus stresą bei didelį krūvį. Imunitetas ypač pažeidžiamas per chirurgines operacijas.
Vaistinėse pirkti vitaminai, gydytojos nuomone, imunitetą stiprinti neką padeda, tačiau ji pataria vitaminus (ypač vitaminą C bei polivitaminus) vartoti persirgus infekcinėmis ligomis. Po ligos vartojami vitaminai padeda atsigauti organizmo jėgoms.
Skiepai – imuniteto treniruokliai
Pagrindiniai silpno imuniteto požymiai – dažnai paūmėjančios chroniškos ligos bei dažnos, sunkiai gydymui pasiduodančios peršalimo ligos. Trumpalaikis imunitetas susidaro persirgus slogą sukeliančiais rinovirusais, taip pat gripo virusu. Ilgalaikis imunitetas susidaro persirgus vėjaraupiais, tymais, erkiniu encefalitu. Todėl pabrėžiama, kad persirgusieji erkiniu encefalitu jau nebeturėtų skiepytis nuo šios ligos.
Yra nuomonių, jog skiepai apskritai silpnina organizmo imunitetą, mažina jo atsparumą. Gydytoja imunologė L.Kurlavičienė mano, kad toks teiginys neturi pagrindo. Anot jos, skiepai, kaip, beje, ir infekcinės ligos, yra savotiškas imuniteto treniravimas. O kuo organizmas treniruotesnis – tuo atsparesnis ligoms.
Tai, kad sterili aplinka, maksimaliai apsaugota nuo mikrobų, žmogui taip pat yra kenksminga, pasak L.Kurlavičienės, rodo tas faktas, kad steriliai auginti, visais įmanomais būdais nuo infekcinių ligų saugoti vaikai neretai suserga alergine liga – bronchų astma.
O gripas pavojingas dėl to, kad nusilpnina imunitetą, paūmina lėtines ligas, komplikuojasi kitomis sunkiomis ligomis. Pasak gydytojos imunologės L.Kurlavičienės, skiepyti nuo gripo pirmiausiai reikėtų dažnai sirgti linkusius vaikus, skiepytis turėtų perkopę per septyniasdešimtmetį žmonėms. Jiems gripo komplikacijos itin pavojingos.
Gydytoja perspėja, kad pasiskiepyti nuo gripo nepamirštų sergantieji cukralige, širdies-kraujagyslių ligomis bei žmonės, kuriems pašalinta blužnis.
Daiva Baronienė
tel. 511223, daiva@sekunde.com
