Iki planuojamo euro įvedimo likus mažiau nei 7 mėnesiams, daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos, tačiau gyventojai eurui ruošiasi daug pasyviau.
Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje. Indeksas apima klausimus apie požiūrį į euro įvedimą, turimos informacijos apie euro įvedimą kiekį bei planuojamus ar atliekamus pasirengimo eurui veiksmus. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.
Geriausiai perėjimui prie euro šiuo metu yra pasirengę 25-35 metų amžiaus gyventojai, taip pat didžiųjų miestų gyventojai ir dažniau atsiskaitantys negrynaisiais pinigais, taip pat didmiesčių įmonės bei įmonės, su savo tiekėjais atsiskaitančios elektroniniu būdu.
Anot tyrimo rezultatų, dauguma Lietuvos įmonių jau yra pradėjusios ruoštis euro įvedimui. 80 proc. apklaustų įmonių teigia planuojančios pasiruošimo eurui procesą ir konkrečius veiksmus pradėsiančios įgyvendinti artimiausiu metu.
Daugiausia apklaustų įmonių atstovų (48 proc.) planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje, 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus, 35 proc. teigia planuojantys informuoti klientus apie numatomus pasikeitimus perėjimo laikotarpiu. Beveik trečdalis (35 proc.) įmonių teigia planuojantys IT sistemų pritaikymą eurui.
Tyrimo duomenimis, įmonių atstovai yra geriau informuoti apie eurą nei šalies gyventojai – jų informuotumo indeksas siekia 63 balus (gyventojų – 49 balai). Aukštesnis įmonių žinių lygis lemia ir tai, kad bendrovės eurą vertina palankiau – šios indekso dalies vidurkis pagal 10 balų skalę siekia 6,9 balo (gyventojų 4,3).
Maždaug trečdalis Lietuvos įmonių pasisako visiškai už euro įvedimą Lietuvoje. Ir tik maždaug kas dešimta Lietuvos įmonė yra nusiteikusi visiškai prieš euro įvedimą.
Palyginimui, šiemet eurą įsivedusios Latvijos įmonių pasirengimo eurui indekso rezultatai 2013 m. augo nuosekliai: nuo 46 balų kovą šis indeksas išaugo iki 50 balų birželį, rugsėjį pakilo dar 4 punktais, o lapkritį jau siekė 61 balą.
„Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Dainius Vilčinskas teigė, jog Lietuvos ir Latvijos verslo pasirengimo indeksas, lyginant atitinkamus laikotarpius, yra vienodas.
„Vis dėlto pagal pasirengimui atliekamus veiksmus Lietuvos įmonės gerokai atsilieka. Latvių patirtis rodo, jog didelė įmonių dalis suskubo ruoštis per vėlai – tik paskutinįjį metų ketvirtį – ir dėl to susidūrė su įvairiais nepatogumais bei didesnėmis pasirengimo sąnaudomis“, – sakė jis.
D. Vilčinsko teigimu, vadovai jau dabar turėtų įvertinti euro įvedimo poveikį įmonės veiklai ir biudžetui, peržiūrėti visus galiojančius dokumentus, paskirti atsakingus asmenis už įmonės pasirengimą darbui euro aplinkoje, taip pat įvertinti IT ir apskaitos sistemų pritaikymą.
Antrąjį metų pusmetį vadovai turėtų dedikuoti darbuotojų mokymams, pasiruošimui skelbti kainas litais ir eurais.
Įmonės taip pat turėtų jau dabar pagalvoti, kaip dirbs su grynaisiais pinigais metų pabaigoje bei dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu kitais metais, taip pat – kaip saugos iš anksto įmonėms pristatytus grynuosius eurus.
Lietuvos gyventojų pasirengimo eurui indeksas siekia 30 balų iš 100 galimų ir beveik atitinka gyventojų pasirengimo eurui indeksą Latvijoje 2013 m. kovą, kai šis indeksas siekė 31 balą.
40 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia jau atliekantys su pasiruošimu eurui susijusius veiksmus. Tiesa, šie veiksmai kol kas labiau susiję su informacijos apie eurą rinkimu, o ne realiais pasirengimo veiksmais: 24 proc. gyventojų žino, kokiu kursu litai keičiami į eurus, 10 proc. ieško informacijos apie euro įvedimo procesą, taip pat 10 proc. žino, kas bus su jų indėliais ir sąskaitomis litais po valiutos keitimo. Tuo tarpu trečdalis (31 proc.) šalies gyventojų teigia, kad naujai valiutai pradės ruoštis tik tuomet, kai bus visiškai aišku, jog Lietuva įsives eurą.
Pasak „Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovės Orintos Žvirzdinės, lengviausias būdas pereiti prie euro – pinigus laikyti sąskaitose, o už pirkinius mokėti banko kortele.
„Sąskaitose esantys litai automatiškai euro įvedimo dieną bus perskaičiuoti į eurus, todėl gyventojams nieko daryti nereikės. Tai taip pat padės išvengti besikaupiančių litų monetų ir banknotų, o tuo pačiu ir eilių bankų padaliniuose metų pabaigoje bei kitų metų pradžioje, kurios gali susidaryti, kai didelė gyventojų dalis vienu metu norės išsikeisti pinigus“, – teigė ji.
Jos teigimu, sukauptais grynaisiais litais ir centais atsiskaityti už pirkinius gyventojai galės pirmąsias dvi savaites nuo euro įvedimo dienos. Tuo metu žmonės galės mokėti litais, o grąža bus atiduodama eurais. Todėl pirmosiomis sausio dienomis skubėti į banko padalinius neverta, juolab kad keisti grynuosius litus į eurus bankų padaliniuose bus galima dar 6 mėnesius po euro įvedimo dienos, o Lietuvos banko padaliniuose – neribotą laiką.
„SEKUNDĖS“ INF.
