Vienintelė Lietuvoje iliuzionistė moteris Nina Vingrienė akimirksniu krūvą nosinaičių paverčia audeklu, rankos mostelėjimu pripildo ką tik išgertą taurę šampano ar iš tuščios dėžės išleidžia gyvus balandžius. Neįtikėtinus triukus scenoje rodanti magijos meistrė sako, kad stebuklų jos darbe nėra, o numerio sėkmė priklauso nuo rankų miklumo ir sugebėjimo tinkamai nukreipti žiūrovų žvilgsnius. Ir labai klysta besistengiantieji suprasti paslaptį: taip tik praranda galimybę pasidžiaugti įspūdingu reginiu, o bandydami demaskuoti apgaulę neįtikėtinai prašauna pro šalį.
Mistinės jėgos
nepadeda
„Jokios mistikos mūsų darbe nėra, aukštesnės jėgos per pasirodymą nepadeda, – juokiasi dvidešimt metų iliuzionistės duoną valganti N.Vingrienė. – Todėl ir jokių prietarų nesilaikome, jokių ritualų prieš pasirodymus neatliekame. Stebuklų gyvenime nebūna, juos kuriame patys. Patys jais tikime arba netikime. Žmogus, eidamas į iliuzionisto pasirodymą, sutinka būti apgautas ir dar už tai susimoka, todėl pykti nesupratus triuko paslapties nereikėtų.“
Jos žodžius tarsi atkartoja naujausios iliuzonistės programos pavadinimas – „Stebuklai be stebuklų“. Intensyviai koncertuojanti artistė triukus rodo visos Lietuvos žiūrovams.
Iliuzijos meno moterį išmokė jos vyras, šviesaus atminimo fokusininkas Genutis Vingras. Režisierės specialybę turinti Nina ilgokai dirbo jo asistente, režisavo pasirodymus ir pamažu mokėsi. Dabar moteris įsitikinusi, kad tapti iliuzionistu gali kiekvienas, tereikia tik labai labai didelio noro. „Išskirtinių rankų Dievas neduoda niekam, – sako Šiauliuose gyvenanti artistė. – Rankų miklumas išugdomas per ilgą laiką intensyviai treniruojantis.“
Atskleisti paslaptį –
tabu
Pasakodama apie savo, kaip iliuzionistės, karjeros pradžią, Nina prisimena turėjusi savarankiškai suprasti kiekvieno triuko paslaptį.
„Kodėl vienas ar kitas daiktas dingsta ir vėl atsiranda, Genutis nepaaiškindavo, tik sulaukdavau pastabų, kad žvelgiu ne ten, kur turėčiau, – pasakoja N.Vingrienė. – Nė vienas save gerbiantis iliuzionistas neatskleis triuko paslapties.
Taip elgdavosi ir mano vyras – viską turėjau atrasti pati. Tai ir svarbiausia mūsų darbe – sugebėti nukreipti žiūrovų žvilgsnį, kad jie nepastebėtų apgaulės.“
Griežtos vyro pamokos greitai davė naudos
– Vingrai ėmė koncertuoti kaip lygiaverčių iliuzionistų duetas. Nebėra triuko,
kurio iliuzionistė nesugebėtų atskleisti.
G.Vingras pirmą kartą scenoje pasirodė 1968-aisiais, būdamas 15 metų, ir nuo tada nesiskyrė su iliuzijos menu. Bene žinomiausias Lietuvos iliuzionistas Arvydas Stonys – G.Vingro mokinys. Ninos vyro iniciatyva Šiauliuose buvo įkurtas Lietuvos iliuzionistų klubas. Iliuzionistas paliko didžiulę biblioteką, joje sukaupta retos literatūros apie cirko meną.
Koncertavo visame
pasaulyje
Ištekėjusi už savo darbo fanatiko Nina juokauja net neturėjusi kitos išeities, kaip tik tapti vyro partnere ir scenoje. Įspūdingiausius triukus Genutis ir Nina demonstravo daugelyje pasaulio šalių.
„Kol neturėjome vaikų, apvažiavome tiek valstybių, kad lengviau būtų išvardyti, kur nebuvome, – prisiminimais pasidalija moteris. – Vaikams paaugus, ilgalaikių kontraktų nutarėme atsisakyti. Paskutinės ilgiausios gastrolės buvo 2000 metais, tuomet pusmetį dirbome Japonijoje. Nepaprastai sužavėjo tos šalies žmonių sugebėjimas džiaugtis. Jie žibančiomis akimis žavisi kiekvienu iliuzionisto mostelėjimu. Lietuvos žiūrovai labai dažnai elgiasi kitaip – priekabiai tyrinėdami artisto aprangą ir bandydami įspėti apgaulę, nebejunta džiaugsmo.“
Savo darbu fokusininkai sudomino ir vaikus – Genutį ir Gintarę. Šeima dirbdavo pasidalijusi į dvi komandas: tėvas su sūnumi, mama su dukra.
„Dabar, kai vyro nebėra, artėjant šventėms tenka susivienyti, nes pasirodymų tikrai būna daug. Kartais užsakovai suglumsta išgirdę, jog koncertuoti atvažiuos Genutis Vingras. Žmonės žino, kad jo netekome. Tenka paaiškinti, kad tai sūnus, Genutis Vingras jaunesnysis, – graudžiai šypteli moteris. – Tiesa, dabar jis studentas, šiek tiek atitolęs nuo cirko,tačiau turi savą gerbėjų ratą.“
Vyro rekvizitų neliečia
G.Vingras po sunkios ligos mirė 2006 metų birželio 12 dieną. Paskutinį kartą scenoje cirko veteranas pasirodė likus vos vienuolikai dienų iki išėjimo Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtame koncerte „Vaikų balsas“.
„Tai buvo pats didžiausias jo per gyvenimą iškrėstas fokusas, – apibūdina našlė. – Abejojau, ar po sunkios operacijos Genutis pajėgs pasirodyti tokiame didžiuliame renginyje. O jis pats nuvairavo Vilniun, puikiai pasirodė ir grįžo į Šiaulius. Tikrai žinau, kad jei renginys būtų vykęs dviem savaitėmis vėliau, jis būtų jo sulaukęs ir kitą dieną miręs. Darbas jam buvo nenusakomai svarbus.“
Palaidojusi vyrą N.Vingrienė veiklos nenutraukė, tačiau sako iki šiol negalinti prisiliesti prie jo naudotų rekvizitų, nors vyras neišsinešė nė vieno triuko paslapties. Tačiau žino, kad pamažu tas laikas ateis. Nemažai triukų moteris nebegali parodyti, nes jiems reikia dviejų stiprių iliuzionistų. Tokie yra numeriai su įspūdingo grožio paukščiais kapucinais. Vingrai kažkada buvo pirmieji Lietuvoje, pradėję dirbti su paukščiais.
„Išgirdę, kad Rygoje galima įsigyti specialios veislės balandžių, nuvažiavome pasiryžę už juos sumokėti bet kokią kainą. Ir tikrai balandžiai pasirodė labai tinkami iliuzionistams – jie mažesni, lengvai paslepiami, – išduoda moteris. – Klysta manantieji, kad balandžius galima išdresuoti. Sulaukiu ovacijų, kai paukštis skrenda ten, kur parodau pirštu. O iš tikrųjų yra visai ne taip – numatau, kur paukštis skris, ir ten rodau pirštu. Jei paukštis ne aklas, jis skrenda į šviesą. Ir dar viena paslaptis: prieš pasirodymą paukščius reikia nuvarginti, kad jie nebūtų per daug aktyvūs.“
Vaikus apgauti sunkiau
N.Vingrienė pasakoja dabar esanti „trys viename“: Kuršėnų kultūros namuose vadovauja cirko studijai, mokykloje veda užklasinės veiklos užsiėmimus ir koncertuoja su iliuzijos meno programa. Aktyviai koncertuojančių iliuzionistų Lietuvoje labai nedaug, o programą vaikams turi parengusi tik N.Vingrienė.
„Vaikus apgauti nepalyginti sunkiau nei suaugusiuosius, – nustebina iliuzionistė. – Jei kas ir sugeba atskleisti triuko paslaptį, tai tik vaikai. O suaugusieji yra tokie naivūs, žiūri visiškai pro šalį ir garsiai šaukia supratę apgaulę. Jei turi praktikos dirbdamas su vaikais, pas suaugusiuosius gali eiti drąsiai.“
Iliuzijos menas – išskirtinai brangus cirko žanras. Labai daug kainuoja iliuzijos paslaptys ir rekvizitai. Kai kurie artistai vieni negali koncertuoti vien dėl to, kad turi parengę ne ilgesnę nei 15 minučių programą. „Pirktų rekvizitų mano vyras nepripažino, gamindavo juos pats, – išduoda moteris. – Pirktinis daiktas dažnai būna niekam tikęs, nežinia, kada jis gali apgauti scenoje.“
Intensyviai koncertuojant neretai tenka suktis iš netikėčiausių situacijų. Būna, kad tik išėjusi į sceną iliuzionistė pamato, jog trūksta kai kurių iliuzijos spektakliui būtinų daiktų. Galvoti ir apsispręsti tenka per sekundės dalį.
„Jei renginyje dalyvauja keli iliuzionistai, gali būti tikras, kad scenoje ko nors pritrūks. Tarp mūsų yra nerašyta taisyklė pakišti kitam kiaulę ir stebėti, kaip pavyks išsisukti. Tai daroma be jokių piktų kėslų, tačiau aiškiai matosi, jei numeris ne iki galo išmoktas. Svarbiausia, kad nesklandumų nepastebėtų žiūrovas.“
Dar didesnių triukų iškrečia pudelė Miledi. Mažuosius žiūrovus krykštauti priverčianti kalytė N.Vingrienei yra sukėlusi ir ne tokių smagių jausmų. Vėluojant į pasirodymą nespėjusi atlikti gamtinių reikalų Miledi nesivaržydama tai padarė scenoje.
Birutė KRONIENĖ
A.Repšio nuotr. Šviesaus atminimo fokusininko
Genučio Vingro našlė Nina Vingrienė – vienintelė Lietuvoje iliuzionistė
moteris.
